Reaguodamas į Rusijos vykdomą agresiją ir karo veiksmus Ukrainoje, Vilniaus universitetas (VU) Ukrainos akademinei bendruomenei pasiūlė pagalbą ir darbo pratęsimo galimybę Lietuvoje – dėstytojai ar mokslo darbuotojai gali dėstyti ir (ar) vykdyti mokslinius tyrimus VU gyvai arba nuotoliniu būdu.
Šiuo metu VU tiek vietoje, tiek nuotoliniu būdu dirba 38 Ukrainos dėstytojai ir mokslo darbuotojai.
Viena iš įsidarbinusiųjų VU – istorijos mokslų doktorantė Tetiana Boriak iš Kijevo nacionalinio Taraso Ševčenkos universiteto. Kovo pabaigoje ji pradėjo dirbti VU Istorijos fakultete.
„Jūsų šalyje, mieste ir universitete jaučiuosi jaukiai ir patogiai. Visa atmosfera aplinkui yra labai draugiška. Istorijos fakultetas labai greitai sureagavo į mano pagalbos prašymą, greitai paskyrė darbo vietą, supažindino su kolegomis. Esu labai dėkinga už galimybę tęsti savo tyrimus“, – džiaugiasi T. Boriak.
Istorijos fakultete ji rašo disertaciją apie Holodomoro (ukr. Голодомор, Didysis Ukrainos badmetis) istoriją, nuo gegužės mėnesio bakalauro studentams skaitys paskaitas apie XX a. Ukrainos istoriją, be to, visais įmanomais būdais šviečia Lietuvos visuomenę apie savo tiriamą mokslo sritį – Holodomorą.
„Jau vedžiau istorijos pamoką vienos Vilniaus mokyklos vaikams, kalbėsiu apie Didįjį Ukrainos badmetį radijo laidoje. Esu atvira įvairiems pasiūlymams, susijusiems su Ukrainos istorijos garsinimu, Holodomoru ir šiuolaikiniu Rusijos karu prieš Ukrainą“, – sako doktorantė iš Ukrainos.
Kita į VU atvykusi mokslininkė – Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos tyrėja dr. Nataliia Mykhailova. Nors ji tik pradeda darbą VU Istorijos fakulteto Archeologijos katedroje, tačiau sako, kad pirmieji įspūdžiai apie naująją darbovietę teigiami ir labai malonūs.
„Visi darbuotojai mane priėmė labai šiltai, labai padeda ne tik darbo, bet ir asmeniniais reikalais. Didelę įtaką mano dabartiniam likimui turėjo Istorijos fakulteto dekanė Loreta Skurvydaitė. Esu sujaudinta tokio geranoriškumo“, – sako N. Mykhailova.
VU mokslininkė žada tęsti jau pradėtus tyrimus, skaityti paskaitas visuomenei, rašyti mokslinius straipsnius ir imtis naujų archeologijos mokslo temų.
„Skaičiau paskaitą studentams „Šamanas. Medžiotojas. Elnias“, kuri yra dalis mano didelio projekto apie elnių kultą tarp senovės Eurazijos medžiotojų.
Žadu pradėti ir naują tyrimą „Asmeninis Pietų Ukrainos ir Baltijos šalių kapinių ornamentas: lyginamoji analizė“ (angl. „Personal Ornament of the Cemeteries of South Ukraine and Baltic: Comparative analysis).
Jis sustiprins Ukrainos ir Lietuvos mokslinį bendradarbiavimą, nes bus nagrinėjama Ukrainos ir Baltijos šalių archeologinė medžiaga“, – apie savo siekius pasakoja istorijos mokslų daktarė.
Jos manymu, dvasinės kultūros atsiradimo ir raidos istorija įdomi ne tik mokslininkams, bet ir plačiajai visuomenei ir gali pasitarnauti garsinant archeologijos mokslą.
VU rengia bei aktyviai dalyvauja ir kituose paramos Ukrainai sumanymuose – renka piniginę paramą, savanoriauja įvairiose srityse, teikia psichologinę pagalbą. Daugiau apie paramą Ukrainai skaitykite čia.
Lietuvių kalba turi konstitucinį statusą. O kodėl VU valstybinė lietuvių kalba jau nustumtą į kalbinį pakraštį?