Kaunas toliau valosi nuo sovietinio palikimo – „filtruojami“ paminklų sąrašai, vietovardžiai

Sovietinių reliktų „inventorizacija“ Kauno mieste įgavo pagreitį. Siekiama galutinai pašalinti bet kokias sąsajas su sovietine ideologija, jos simbolika ar Rusija, tęsiančia karą Ukrainoje.

Žinovų akiratyje – paminklai, skulptūros, atminimo ženklai ir vietovardžiai. Vieno akmens, K. Baršausko gatvėje žyminčio keturių komunarų sušaudymo vietą, jau nuspręsta atsisakyti.

Nuodugniai išanalizavus sąrašus, atitinkamai bus imtasi kategoriškų sprendimų ir dėl kitų reliktų nukėlimo ar perkėlimo, pavadinimo keitimų bei kitokių veiksmų.

„Kaunas didžiąją dalį savo viešųjų erdvių desovietizavo netrukus po nepriklausomybės atgavimo.

Iš aikščių iškelti ir vėliau į Grūto parką perduoti tarybinių veikėjų paminklai, panaikinti sovietiniai gatvių, aikščių, mokymo įstaigų pavadinimai.

Mūsų laikus pasiekė tik pavieniai tarybinių laikų ideologiniai reliktai, kuriuos saugojo kultūros paveldo statusas, tačiau ir jie baigia išnykti iš miesto erdvių.

Paėjusiais metais, atnaujinant Vytauto Didžiojo tilto prietiltį, uždengtos tarybinės penkiakampės žvaigždės, iš Vaikų literatūros muziejaus kiemo iškeltas P. Cvirkos biustas, į atnaujintą Vienybės aikštę negrąžintos dekoratyvinės stelos“, – kalbėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Toliau nuosekliai peržiūrimi Kauno skulptūrų ir paminklų registrai bei atminimo lentų tekstai, vietovardžių pavadinimai, kurie galimai susiję su Rusija, okupaciniu režimu ar tarybine ideologija.

Tokių diskutuotinų vietų Kaune likę tik vienetai. Jų likimas bus nuspręstas jau vykstančiuose darbiniuose pasitarimuose.

Jau priimtas sprendimas dėl atminimo akmens K. Baršausko gatvėje, žyminčio keturių komunarų sušaudymo vietą. Jo mieste nebeliks.

Taip pat svarstoma apie paminklinį akmenį, žymintį karo belaisvių palaidojimo vietą šalia VI forto teritorijos. Šis paminklas neįtrauktas į kultūros paveldo registrą, jame nėra sovietinių simbolių ar nepriimtino teksto, tačiau abejonių kelia galimai hiperbolizuotas mirusiųjų skaičius.

Diskusijų kelia ir Aukštųjų Šančių karių kapinėse stovinčios skulptūros „Motina tėvynė“ bei „Karys“, taip pat nacistinės Vokietijos stovyklos Sovietų Sąjungos karo belaisvių palaidojimo vieta Aleksote, Europos prospekte.

Aukštųjų Šančių sovietinių karių kapinės 2016 metais įtrauktos į kultūros vertybių registrą. Kultūros paveldo departamentas tokiu būdu siekė apsidrausti nuo Rusijos mėginimų kapinėse statyti naujus ar perdarinėti esamus paminklus, koreguoti ar kaitalioti užrašus.

Šiose kapinėse esančios skulptoriaus K. Bogdano skulptūros „Motina tėvynė“ ir „Karys“ nėra saugomos kaip kultūros paveldo vertybės, o šiuo metu ant jų sovietinės simbolikos nėra pavaizduota. Savivaldybės sumanymu, gegužės 9-ąją šios vertybės pasitiks nešdamos žinią apie palaikymą Ukrainai.

Tarp svarstytinų klausimų – Kaune esančių įstaigų ir gatvių pavadinimų keitimas. Atsižvelgus į vietos bendruomenės siūlymus, žadama rasti tinkamesnį pavadinimą Aleksandro Puškino progimnazijai, kuri neturi jokių tiesioginių sąsajų su šiuo Rusijos poetu, o „rusų mokyklos“ etiketė seniai neatitinka tikrovės.

Čia taip pat mokosi 30 skirtingų tautybių mokiniai iš Ukrainos, Irano, Afganistano, Venesuelos, Filipinų, Rumunijos, Meksikos, JAV ir kitų šalių.

Miesto akiratyje ir Salomėjos Nėries gatvės pavadinimas – savo patarimus turės pateikti savivaldybės Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo darbo grupės.

Kaune gatvių pavadinimais ar atminimo lentomis įamžinti ir Kaune gyvenę bei dirbę rusų tautybės asmenys: Mstislavas Dobužinskis, Levas Karsavinas, Vladimiras Dubeneckis, Aleksandras Timinskis.

Šie asmenys buvo ištikimi mūsų šaliai, todėl jiems skirti atminimo ženklai išliks. Nesikeis ir Rusų gatvės pavadinimas, kadangi rusai nuo seno yra viena iš tautinių mažumų Kaune ir visoje šalyje.

Kovo viduryje priimtas sprendimas pakeisti šalia Kalniečių parko esančios erdvės pavadinimą, pervadinant ją į Čečėnijos Nepriklausomybės aikštę.

Taip pat siūloma čia pat simboliškai įamžinti pirmojo šalies prezidento Džocharo Dudajevo atminimą, įrengiant lentelę su duomenimis apie šio čečėnų didvyrio bei visos tautos kovą už nepriklausomybę.