Atšilus orams pabunda žmonių ir gyvūnų sveikatai pavojų keliančios erkės. Apsisaugoti nuo šių daug rūpesčių keliančių kraujasiurbių galima pasirūpinus tinkamomis apsauginėmis priemonėmis, kurios kiek įmanoma leistų išvengti kontakto su jomis.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai primena, kad gyvūnų apsaugai nuo erkių galima pasitelkti įvairių priemonių – nuo antiparazitinių antkaklių, užlašinamųjų tirpalų, purškalų iki specialių tablečių.
Erkės – kraujasiurbiai voragyviai, kurie išgyvena tik siurbdami kraują iš stuburinių gyvūnų. Tai laikini žmonių ir gyvūnų parazitai ir ligų platintojai. Pasaulyje skaičiuojama apie 850 erkių rūšių, iš jų mažiausiai 8 rūšys gali būti įvairių ligų sukėlėjų pernešėjos.
Aktyvios erkės aukų paprastai tyko ant žolės stiebelių, apie 10–20 cm virš žemės paviršiaus. Jos dažniau aptinkamos tankiuose lapuočių miškų jaunuolynuose, miško proskynose, krūmuose, aukštoje žolėje. Erkės lengvai patenka ant gyvūno kailio ir suradusios minkštą bei daug kraujagyslių turinčią vietą įsisiurbia.
Erkių platinamos ligos
Erkių platinamomis ligomis gali sirgti gyvūnai augintiniai, tai šunys ir katės, bei ūkiniai gyvūnai – galvijai, arkliai, kiaulės avys ir ožkos.
Iš erkių platinamų ligų Lietuvoje šunims dažniausiai diagnozuojama babeziozė. Jiems nustatomos ir kitos erkių sukeliamos ligos, kaip anaplazmozė, erlichiozė, Laimo liga. Dažniau serga šunys, lakstantys krūmuose, pievose ir vietose kur aukšta žolė.
Babeziozė – tai į maliariją panaši liga, kurią sukelia babezijos – kraujyje parazituojantys pirmuonys. Šunų babeziozę sukelia Babesia canis. Įsisiurbus erkei, sukėlėjas patenka į gyvūno organizmą, įsiskverbia į eritrocitus ir juos suardo. Šunims susirgus babezioze pasireiškia šie pagrindiniai simptomai: karščiavimas, apatija, bendras silpnumas, apetito bei svorio netekimas, galimas viduriavimas. Negydant simptomai stiprėja, gyvūnai gali nugaišti. Babeziozei jautresni jauni šunys, taip pat gyvūnai nusilpusia imunine sistema, turintys parazitų ar paveikti kitų infekcijų. Augintiniui persirgus šia liga, imunitetas nesusidaro.
Kitos ligos, kuriomis erkės užkrečia šunis, – erlichiozė bei anaplazmozė. Šių ligų požymiai: sergantis gyvūnas karščiuoja, neėda, yra apatiškas, gali vemti, viduriuoti, kosėti, sunkiai kvėpuoti. Dar viena liga, kurią šunims gali sukelti erkių platinamos bakterijos, yra Laimo liga. Ja užsikrėtus, gali išsivystyti sąnarių uždegimas, tuomet gyvūnas ima šlubuoti, padidėja limfmazgiai, praranda apetitą, jautriai reaguoja į prisilietimą. Ligos požymiai gali pasireikšti ir po keleto mėnesių nuo užsikrėtimo.
Erkių platinamomis ligomis gali sirgti ne tik šunys, bet ir katės. Babeziozę katėms sukelia Babesia felis. Šia liga sergančioms katės netenka apetito, liesėja, joms išsivysto anemija. Kartais gali pasireikšti gelta, vėmimas, sutrikti kvėpavimas. Laimo liga katės serga nesunkiai. Susirgusios Laimo liga, katės dažniausiai šiek tiek šlubuoja, o gydant gana greitai pasveiksta. Erlichiozė ir anaplazmozė Europoje katėms labai retai nustatomos.
Babezioze gali sirgti ir ūkiniai gyvūnai: galvijai, arkliai, kiaulės, avys, ožkos. Pastebėjus pasikeitusį gyvūno elgesį ar prastą savijautą, labai svarbu kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytoją. Ligų prevencijai iš anksto reikia pasirūpinti priemonėmis, galinčiomis padėti apsaugoti augintinį nuo šių parazitų. Gyvūnų augintinių ir ūkinių gyvūnų laikytojams patariama vengti vietų, kurios ypač mėgstamos kraujasiurbių – lapuočių miškų, nešienaujamų pievų. Geriau rinktis sausas, prižiūrimas vietas.
Gyvūnus patariama reguliariai ir kruopščiai apžiūrėti, patikrinti, ar nėra įsisiurbusių erkių ausyse, aplink akis, ant snukučio, nosyje, po uodega, ant kojų ir letenėlių bei kitose kūno vietose. Pastebėjus įsisiurbusią erkę, ją reikia kuo skubiau atsargiai ištraukti pincetu. Įkandimo vietą – dezinfekuoti. Jei erkės ištraukti nepavyksta ar erkės kūnas atitrūksta nuo galvos, reikia nedelsti ir kreiptis į veterinarijos gydytoją. Jis specialiomis priemonėmis ištrauks erkę, apžiūrės augintinį, o pasireiškus pirmiesiems ligos požymiams – iškart pritaikys gydymą.
Kaip apsaugoti gyvūnus nuo erkių?
Visų pirma, reikia stengtis, kad augintiniai galėtų išvengti užsikrėtimo erkėmis ir dėl to naudoti jas atbaidančias priemones. Gyvūnų augintinių apsaugai nuo erkių galima rinktis veterinarinius vaistus, kaip antiparazitiniai antkakliai, užlašinamieji tirpalai, purškalai, specialios tabletės. Šių veterinarinių vaistų galima įsigyti veterinarijos vaistinėse ar gydyklose. Kokią priemonę naudoti, geriausiai gali patarti veterinarijos gydytojas, atsižvelgdamas į gyvūno veislę, amžių, sveikatos būklę, laikymo sąlygas.
Ūkinių gyvūnų apsaugai rekomenduojama naudoti erkes atbaidančias priemones (repelentus). Apsaugos efektyvumas priklauso nuo repelentų sudėties bei erkių jautrumo. Taip pat rekomenduojama neganyti gyvulių pamiškėse, aukštoje žolėje, brūzgynuose, miškuose bei drėgnose vietose, ūkinių gyvūnų laikymo patalpose sistemingai kovoti su graužikais. Gyvūnų laikytojai turi nuolat stebėti savo gyvūnų sveikatos būklę ir, kilus įtarimui dėl susirgimo, kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytoją, nes laiku pradėjus gydyti, gyvūnai pasveiksta.
