Ką daryti su pinigais karo atveju?

Šiandien dirbantis žmogus susiduria su daugybe klausimų: kaip visko neprarasti, jeigu Lietuvoje kils karas?

Ar verta iš banko išsiimti pinigus?

Kaip apsisaugoti nuo skurdo?

Kaip suprasti, ką skelbia aukščiausi šalies pareigūnai?

Į šiuos klausimus trumpai ir suprantamai atsako Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešojo valdymo ir verslo fakulteto profesorius Gintaras Černius, turintis 17 metų nepriklausomo finansų konsultanto ir eksperto praktikos, 25 metus vedantis įvairius praktinių finansų mokymus.

– Kokia finansų apsauga gali padėti vidutines pajamas gaunantiems gyventojams nepaprastų situacijų laikotarpiu?

– Kol kas padėtis Lietuvoje nėra kritinė. Patariu sukaupti finansinius išteklius ir bent dalį sumos turėti grynaisiais. Jei šių išteklių  nėra, kadangi kartais atidėti iš atlyginimo ženklesnių sumų nepavyksta – galima parduoti nenaudojamą turtą. Šiuo būdu atsiras saugiklis.

– Kokios yra dažniausios emocinės klaidos, asmeninių finansų valdymo apsektais, karo metu?

– Net ir tuo atveju, jei Lietuva būtų puolama, pinigai banke neturėtų dingti, kadangi mūsų šalyje veikia Skandinavijos bankai. Tai reiškia, kad net emigravus – pinigus būtų galima pasiimti bet kurioje Europos šalyje. Todėl noriu atkreipti dėmesį, kad didžiausios klaidos yra panika ir neapgalvoti veiksmai.

– Kokios finansų grėsmės nepaprastosios padėties laikais yra išgalvotos dėl finansinio neraštingumo, ypač vyresnio amžiaus žmonių, kurie yra visko matę ir remiasi praeities skaudžiomis patirtimis?

– Prie išgalvotų panikų priskirčiau mintį, kad jei reiks bėgti iš šalies, tada būtina visas santaupas turėti su savimi grynųjų pavidalu. Mano galva, taip pasielgti kaip tik būtų ypač rizikinga. Taip pat svarbu turėti mintyje, kad panikai pakaktų paskleisti melą, kad visus gyventojų pinigus karo metu valstybė konfiskuos.

Kažkokių kitų grėsmių neįžvelgiu, kadangi finansinis neraštingumas yra sisteminis reiškinys, su kuriuo susitvarkyti per trumpą laiką nėra įmanoma. Žmonės bus labiau pažeidžiami ir gali per lengvai pasitikėti pseudo (konspiracinių) finansų žinovais ir mokytojais.

–  Kaip apsisaugoti nuo paramos rinkimo sukčių? Ką reiktų patikrinti?

– Siūlau aukoti tik žinomiems paramos gavėjams, o ne tiems, kurie staiga atsirado tarp skelbimų. Jei tai naujai susikūręs judėjimas, kuris prašo aukoti Ukrainos žmonėms, patikrinkite, ar tai yra tiesa. Jūs galite paklausti kitų žmonių, kurie aukojo, juos dažnai galima matyti komentarų skiltyse.

Taip pat paprastas būdas pažiūrėti, ar apie organizaciją rašė žiniasklaida. Šiuo metu pinigų aukojimo kryptis yra viena – Ukraina, patarčiau naudotis tik žinomais aukojimo kanalais, kurie jau turi savo patikimą reputaciją.

Verta žinoti, kad bankų interneto puslapiuose rasite daug informacijos apie sukčiavimo būdus ir galėsite apsidrausti, jei kils abejonių.

– Kokios frazės iš oficialių pareigūnų, pavyzdžiui, Lietuvos banko atstovų ar Ministrės Pirmininkės reiškia, kad padėtis yra sudėtingesnė ir jau reiktų galvoti apie saugiklius?

– Kai žmonės pradėjo aktyviai išsiimti grynuosius pinigus iš bankomatų – buvo aiškiai pasakyta, kad neverta panikuoti, pinigų užteks, o buvę sutrikimai laikini.

Taip ir atsitiko, todėl nemanau, kad oficialieji pareigūnai yra linkę kažką slėpti, jog reiktų iškoduoti jų kalbas ar jais abejoti.

– Kokia praktika ar pratimas galėtų padėti kiekvienam, kuris bijo prarasti savo turtą ir tapti vargšu.

– Nepatarčiau matuotis vargšo vaidmens, nes tai gali pakenkti psichinei sveikatai. Geriau ramiai, šaltakraujiškai apmąstyti, jei įvyktų karas, kokia taktika geriausiai apsaugotų jūsų šeimą.

Dalį tokių patarimų jau girdime: kuprinė būtiniausių daiktų, maisto bei vandens atsargos trims dienoms ir asmeniškai patarčiau turėti saikingą sumą grynųjų būtiniausioms reikmėms. Manau, verta pagalvoti apie būtiniausius dokumentus ir jų saugojimo vietą, kad jie nebūtų sunaikinti.

Verta apsispręsti: emigruotumėte ar liktumėte ginti šalį (daugiau vyrams), kur pasitrauktumėte (moterims ir vaikams).

Verta numatyti galimus maršrutus, pakeleivius, galutinį tikslą, kas jame laukia, ką veiksiu emigravęs.

Tai užims smegenis kūrybine veikla, vietoje to, kad tiesiog bijosite dėl savo ateities.

Be to, jei kiltų karas, šis, iš anksto paruoštas planas, bus naudingas.