Nors Vilniaus mieste kas trečias gyvenamasis namas yra šildomas kūrenant malkas, anglis arba neidentifikuotą šildymo būdą, kietojo kuro naudojimas šildymui vis labiau tampa atgyvena.
Rinktis kitą šildymo būdą skatina ne tik griežtėjančios miesto švaros taisyklės ar naujų namų statybai taikomi A++ energinės klasės reikalavimai, bet ir patogumas, sako šilumos ekspertai.
Nuo 2023 m. birželio 1 d. Vilniaus mieste bus draudžiama šildyti namus akmens anglimi ar durpių briketais. Iki tol tikimasi, kad taršų kurą naudoję namų savininkai prisijungs prie centralizuoto miesto šildymo arba pakeis kietojo kuro katilus į aplinkai draugiškesnį šildymo būdą.
„Naujos taisyklės labiausiai paveiks senų namų savininkus, nes šiuo metu statomi namai būna A++ ar A+ energinės klasės, kas reiškia, kad jie yra maksimaliai sandarūs – juose negali būti įrengiami kietojo kuro katilai, kuriems reikalingas kaminas.
Taip pat A++ klasės namai negali būti šildomi dujomis, todėl žmonėms tenka rinktis geoterminį šildymą arba šilumos siurblius oras-oras, ar oras-vanduo“, – komentuoja NØRDIS šilumos siurblius Lietuvoje platinančios „Baltic Refrigeration Group“ Šildymo ir kondicionavimo skyriaus vadovas Mindaugas Beniušis.
Renkantis alternatyvą kietojo kuro katilui senesnių namų savininkai dažnai svarsto tarp šildymo elektra ir dujomis. Pastarasis variantas ne visada yra patrauklus dėl dujų įvedimo kainos – net jei dujų trasa yra netoli namo, privedimas iki namų gali atsieiti ne vieną tūkstantį eurų.
Nemažai kainuoja ir pats dujų katilas bei jo montavimas. Nestabili dujų kaina taip pat nekelia didelio susižavėjimo – pasak ekspertų, šildymo dujomis aukso amžius jau praėjo.
Vargas dėl kuro sandėliavimo
Šildymo kietuoju kuru keitimas į aplinkai draugiškesnį būdą turėtų suteikti ir daugiau patogumo namų savininkams. Visų pirma atkrenta rūpinimasis kietojo kuro pirkimu iš anksto ir jo sandėliavimas.
„Šildant namus kietu kuru – anglimis, malkomis ar medžio pjuvenų briketais, prieš kiekvieną šildymo sezoną reikia pasirūpinti kuru. Jo sandėliavimas reikalauja daug vietos, be to, prisideda fizinis darbas – reikia tą kurą nešti iš sandėliavimo vietos į katilinę, valyti katilo pelenus. Jei dar tenka pasirūpinti malkų paruošimu, džiovinimu, dėl šiltų namų žiemą tenka dirbti ištisus metus.
Tą itin sudėtinga atlikti senyvo amžiaus žmonėms, todėl neretai yra kūrenamos įvairios šiukšlės ir atliekos, kas dar labiau teršia orą“, – pastebi M. Beniušis.
Kūrenimas kietuoju kuru taip pat kelia ir gaisro pavojų – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2021 m. Lietuvoje kilo virš 1,5 tūkst. gaisrų dėl nevalytų kaminų, krosnių ir dūmtraukių įrengimo pažeidimų bei gedimų.
„Jei lygintume, kiek priežiūros reikalauja kietojo kuro katilas, o kiek šilumos siurblys oras-vanduo, pastarasis yra mažiausiai reiklus. Šilumos siurblį pakanka patikrinti kartą per metus – į namus atvykęs specialistas patikrina siurblio veikimą, jeigu reikia, pakoreguoja nustatymus, įvertina, ar nėra gedimų.
Šildymas elektra yra nepavojingas ir nekelia grėsmės sveikatai, kaip kūrenant kietąjį kurą galintis išsiskirti nuodingas anglies monoksidas, vadinamosios smalkės“, – pasakoja pašnekovas.
Šildymo malkomis telefonu nevaldysi
„Šiuolaikiniai šilumos siurbliai gali būti valdomi telefono programėle – nuotoliniu būdu galima nustatyti norimą vidaus patalpų temperatūrą. Pavyzdžiui, išvykus į kelionę, namai paliekami minimaliu šildymo režimu, o grįžtant namo programėlėje telefone galima pakelti temperatūrą, kad grįžus pasitiktų šilti namai“, – aiškina „Baltic Refrigeration Group“ atstovas.
Naudojant šilumos siurblį galima išvengti ir nemalonių temperatūros šuolių, kai namai greitai užšyla arba jaučiamas ryškus temperatūrų skirtumas skirtingose patalpose. Tinkamai parinkus šildymo įrangos nustatymus, visuose namuose užtikrinama tolygi komfortiška temperatūra.
Pasak M. Beniušio, pats ekonomiškiausias būdas šildytis su šilumos siurbliu oras-vanduo yra nustatyti jį veikti pagal lauko temperatūrą, kartu naudojant patalpos termostatą. Tuomet šilumos siurblys reaguoja į lauko temperatūros svyravimus ir koreguoja tiekiamo vandens į sistemą temperatūrą tam, kad namuose būtų užtikrintas tinkamas apšildymas pačiomis mažiausiomis sąnaudomis.
