Vasario 24 d., 15.00–16.00 val., Vilniaus knygų mugės Konferencijų salėje 5.1 kunigaikštis Motiejus Radvila pristatė daugiau nei pusę tūkstančio metų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje gyvenusią ir mūsų valstybę kūrusią giminę.
„Šiame varde atpažįstama Lietuva“, – taip XVI amžiuje apie kunigaikščius Radvilas, pasiekusius savo galybės apogėjų, kalbėjo amžininkai.
Tiek laiko, tiek ir erdvės skalėje sunku būtų atrasti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės akimirką ar kampelį, kuriame savo pėdsako nebūtų palikusi Radvilų giminė ir iškiliausi jos atstovai.
Kunigaikščių Radvilų palikimas pristatomas monumentalios tarptautinės parodos „Radvilos. Kunigaikščių istorija ir paveldas“ kataloge.
Dviejų tomų leidinyje išsamiai atskleidžiami kunigaikščių Radvilų istorijos ir paveldo pjūviai, taip pat pristatomas jų nekilnojamasis paveldas.
Kartu diskusijoje dalyvavę istorikai – prof. Rimvydas Petrauskas, dr. Vydas Dolinskas, Marijus Uzorka ir moderatorė dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė – kvietė kalbėti, kiek kainuoja istorija.
Kunigaikščių Radvilų fondas, Lenkijos, Lietuvos, Baltarusios ir Ukrainos muziejai karų ir politinių perversmų išsklaidytus Radvilų giminės pėdsakus renka po kruopelę ir per Radvilas pasakoja visos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją.
Vilniaus knygų mugėje Valdovų rūmų muziejus pristatys ir daugiau leidinių, skirtų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldui.
Klestėjęs regionas su įspūdingos architektūros dvarais ir bažnyčiomis ne kartą buvo tryptas ir niokotas svetimų kariaunų.
Šiandienos įvykių Ukrainoje kontekste istorikai kviečia susimąstyti, kokią reikšmę ne tik vienai giminei, bet ir valstybei turi išlikę paveldo artefaktai, liudijantys praeities istoriją.
Monografijos „Žygimanto Augusto gobelenai. Istorija ir vaidmuo“ pristatymas
Vasario 26 d. 17.00 val. Vilniaus knygų mugės konferencijų salėje 5.5 Valdovų rūmų muziejus pristatys naujausią leidinį – prof. Ievos Kuizinienės monografiją „Žygimanto Augusto gobelenai. Istorija ir vaidmuo“.
„Ši knyga nėra pirmoji, kurioje rašau apie Žygimanto Augusto gobelenus, bet pirmoji, skirta tik Žygimanto Augusto gobelenų rinkiniui.
Tema pasirinkta ne atsitiktinai – Žygimanto Augusto rinkinio tyrimai tęsiasi jau antrą šimtmetį, tačiau juose retai užsimenama apie galimą šio rinkinio ryšį su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste ir vilnietiškąja valdovo rezidencija“, – sako knygos autorė prof. I. Kuizinienė.
Monografijos pristatyme dalyvaus knygos autorė dr. Ieva Kuizinienė, dr. Vydas Dolinskas, dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė.
2023 m. Valdovų rūmų muziejuje žadama surengti istorinę Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto (1544/1548–1572) gobelenų rinkinio, kuri šiandien yra saugoma Krokuvos Vavelio pilies muziejuje, parodą.
Diskusijoje bus kalbama apie I. Kuizinienės atskleistus faktus, kad bent jau ankstyvieji gobelenai – heraldinių audinių, biblinės „Pirmųjų tėvų istorijos“ bei „Nojaus istorijos“ serijos buvo užsakytos Žygimantui Augustui būnant tik Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, už jas sumokėta iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždo.
Lietuvos ir Lenkijos valdovo Žygimanto Augusto gobelenų rinkinio istorija – pavyzdys, kaip gali skirtis Lietuvos ir užsienio istorikų vertinimai, nors šis rinkinys sutartinai vadinama ambicingiausiu paskutiniojo Jogailaičio kultūriniu ir politiniu manifestu.
Knygos pristatyme bus analizuojamas ir rinkinio politinis statusas bei pristatomasis vaidmuo per svarbiausius Lietuvos ir Lenkijos istorinius įvykius.
Šį vaidmenį rinkiniui suteikė istoriniame kontekste precedento neturintis Žygimanto Augusto testamentas, kuriuo rinkinys buvo paliktas Abiejų Tautų Respublikai.
Raginčiau perdėtai nesididžiuoti Žygimanto Augusto politine ir kultūrine veikla.Tai šis valdovas XVI a. iš LDK šiurkščiai atėmė Lenkijos Koronos naudai ženklią dalį tuometinių ukrainietiškų žemių,visą Palenkės teritoriją bei privertė LDK pasirašyti pragaištingą lietuviams Liublino unijos aktą.Be to ypatingai prisidėjo lenkinant LDK valstybę- atvykus jam su savo tarnybą iš Krokuvos į Vilnių vadovauti ATR prasidėjo,deja, spartūs polonizacijos veiksmai.
Iš tikrųjų Žygimanto Augusto ir apskritai Jogailaičių valdymo laikotarpis negali būti laikomas Lietuvos istorija. Tai lietuvybės pavergimo, jos naikinimo, Lietuvos valstybės ištrynimo iš atminties laikotarpis. Ir tik taip tegali būti šiandien tai vertinama Lietuvoje. Gerbtini tik tie, kurie priešinosi lenkystei tuo laikotarpiu karalių Lietuvos žemėje. Šia prasme pirmiausiai yra būtina tinkamai lietuviškai išsiversti to laikotarpio lenkiškų Lietuvos pavadinimų turinį. Antai, aiškus melas tikrajam turiniui yra lenkiško pavadinimo Rzeczpospolita obojga narodow vertimas kaip Abiejų tautų respublika (ATR), kai akivaizdu, kad šio pavadinimo turinys yra Lenkijos karūnos tautų tarpusavio respublika – sutrumpintai Tautų tarpusavio respublika (TTR). Taigi Lenkijos kaip karalystės – kaip esančios valstybės suverenu statusas naujame pavadinime liko išlaikytas ir po Liublino unijos. Jokio faktinio pagrindo laikyti klaidingai išverstu pavadinimu vadinamą ATR Lenkijos ir Lietuvos valstybe, – nėra. Tad pokrėvinį (1385-1918 m.) laikotarpį laikyti kaip savo valstybės istoriniu laikotarpiu neturime jokios moralinės teisės. Konkrečiai kaip ir kiti Jogailaičiai, taip ir Žygimantas Augustas pieštinas lietuvybės naikintojui deramomis spalvomis.