Loterijų bilietų praėjusiais metais lietuviai įsigijo penktadaliu daugiau nei 2020-aisiais, o laimėtos sumos taip pat viršijo visų laikų rekordus – išmokėta daugiau nei 70 mln. eurų prizinis fondas.
Dalis surinktų lėšų kaip labdara teko sportui remti – loterijų žaidėjai Lietuvos sportininkus iš viso parėmė daugiau nei 10-čia milijonų eurų.
Išaugęs susidomėjimas loterijomis, pasak Lietuvos loterijų asociacijos prezidento Andriaus Karaliūno, visų pirma sietinas su pandeminiu laikotarpiu.
„Žaidimą loterijose psichologai sieja su pramoga. Paskelbus karantiną, nesant galimybei net nueiti į kavinę, žmonės ieškojo saugių pramogų. Loterijų pardavimai visus metus augo, o tai išėjo į naudą visiems – išmokėtas rekordinis laimėjimų fondas, į biudžetą surinkta daugiau mokesčių, o sportininkams kaip labdara nuo parduotų bilietų teko per 10 mln. eurų“, – sako A. Karaliūnas.
Mokesčių valstybei ir labdaros sportininkams loterijų organizatoriai pernai iš viso sumokėjo beveik 17 mln. eurų. Parama sportininkams išaugo 1,8 mln. eurų, lyginant su 2020-aisiais.
„Nors loterijų apyvarta yra dešimt kartų mažesnė, nei azartinių lošimų organizatorių, loterijos sugeba sumokėta panašiai tiek, o neretai ir daugiau mokesčių.
Šie metai išsiskiria dėl besikeičiančios mokesčių politikos, jaučiamas tam tikras loterijų organizatorių nerimas, tačiau nuotaikos rinkoje lieka optimistinės. Ypač dėl to, kad fortūna pastaruoju metu Lietuvos žaidėjams itin dosniai šypsosi“, – aiškina A. Karaliūnas.
Didžiausias išmokėtas laimėjimas Lietuvoje pernai siekė 13 mln. eurų. Įspūdingas prizas teko vilniečiui įsigijusiam „Vikinglotto“ bilietą.
Loterijų dalyvių apklausos rodo, kad bent kartą loterijoje per metus yra žaidę 63 proc. lietuvių, bilietams vidutiniškai per mėnesį išleidžiama nuo 4 iki 10 eurų.
