Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjungai – 100 metų!

Šiemet sukanka 100 metų, kai Kaune 1992 m. sausio 31 d. buvo įkurta, o vasario 9 d. įregistruota Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjunga, kurios tikslas – suburti „lietuvių plunksnos darbininkus“, suregistruoti „rašomąsias lietuvių pajėgas“, padėti rašytojams ir žurnalistams jų įvairiapusėje veikloje. Dabar šias tradicijas tęsia Lietuvos rašytojų sąjunga ir Lietuvos žurnalistų sąjunga.

Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjunga daug nuveikė buriant to meto šviesuolius bendram darbui, tęsiant dar tautos žadintojų – aušrininkų ir varpininkų – pradėtą tautinio sąmoningumo darbą, rūpinosi literatūros sklaida ir stengėsi sustiprinti ir išplėsti žiniasklaidą, kultūrą ir visuomeniškumą. Kaune 1922 m. sausio 31 dieną susirinko grupė Lietuvos rašytojų ir žurnalistų, supratusių, kad jau atėjo laikas įsteigti visuomeninę, kūrybinę organizaciją, kuri padėtų spręsti įvairias profesines problemas.

Susirinkime dalyvavo Juozas Tumas-Vaižgantas, Matas Šalčius, Bronius Prapuolenis, Jonas Laurinaitis, Antanas Bružas, K. Kristutis, Juozas Pronskus, Petras Ruseckas, Antanas Klimas, Jonas Strimaitis, Matas Bagdonas, Kazys Samajauskas, Antanas Žukauskas-Vienuolis ir Pranas Būdvytis. Susirinkimui pirmininkavo J. Tumas-Vaižgantas, sekretoriavo – A. Klimas.

Tumas-Vaižgantas pateikė naujos organizacijos įstatus. Įstatai apėmė labai plačias steigiamos organizacijos veiklos sritis. Įstatus pasirašė: J. Tumas-Vaižgantas, J. Strimaitis, A. Žukauskas-Vienuolis, A. Klimas, J. Laurinaitis. 1922 m. kovą įstatai buvo įteisinti ir juos pavyko įregistruoti Kauno apskrities viršininko įstaigoje.

Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjungos tikslas buvo padėti rašytojams ir žurnalistams palaikyti tarpusavio ryšius, keistis nuomonėmis, kelti kvalifikaciją, teikti pagalbą nelaimės atveju, palaikyti ryšius su panašiomis užsienio organizacijomis. Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjunga aktyviai veikė, augo ne tik jos autoritetas, bet ir narių skaičius.

1924 m. sąjungos narių jau buvo 43, 1929 m. – 71. Nestebina, kad pradžioje ir rašytojai, ir žurnalistai susibūrė bendrai veiklai. Juk tada dauguma šviesuolių vienu metu aktyviai reiškėsi  ne tik grožinėje kūryboje, bet ir publicistikoje, dirbo įvairiuose spaudos leidiniuose, juos redagavo, leido, žurnalistika buvo jų pragyvenimo šaltinis.  Stiprėjant valstybei, plėtojantis visuomeniškumui, švietimui, kultūrai, stiprėjo ir rašytojų bei žurnalistų gretos. Tuo pačiu ryškėjo ir skirtumai tarp jų.

1929 m. kovo 22 d. laikraščio „Mūsų Rytojus“ redakcijos patalpose buvo sušauktas reorganizacinis susirinkimas. Į jį atvyko 30 narių. Žurnalistai nuo rašytojų atsiskyrė ir įkūrė Lietuvos žurnalistų sąjungą. LŽS Kauno apskrities viršininko įstaigoje ji buvo įregistruota 1930 metais. 1932 m. Balio Sruogos ir Juozo Grušo iniciatyva įkurta Lietuvių rašytojų draugija (LRD). Jos valdybos pirmininku išrinktas Ignas Šeinius.

Tačiau bendravimo tarp rašytojų ir žurnalistų tradicija išsilaikė iki mūsų dienų. Nemažai žurnalistų tapo rašytojais, nemažai rašytojų sėkmingai dirba žiniasklaidoje. Lietuvos rašytojų sąjunga ir Lietuvos žurnalistų sąjunga aktyviai bendradarbiauja ir dar 2002 metais, minėdamos Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjungos 80-metį, įsteigė kasmetinę Juozo Tumo-Vaižganto premiją.

Ji skiriama lietuvių rašytojui arba žurnalistui už sėkmingą literatūros ir žurnalistikos dermę. Vaižganto premija yra apdovanoti rašytojai Jonas Mikelinskas, Justinas Marcinkevičius, Gediminas Kajėnas, Alfas Pakėnas, žurnalistai Gintautas Iešmantas, Laimonas Tapinas, Filomena Taunytė, Perpetua Dumšienė,  Vytautas Bagdonas, kiti.

Šiuo metu Lietuvos rašytojų sąjunga, vadovaujama Birutės Jonuškaitės-Augustinienės, vienija 353 narius, Lietuvos žurnalistų sąjunga, kurios pirmininkas yra Dainius Radzevičius,  turi beveik penkis šimtus narių.  Nuo tada, kai buvo įsteigta Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjunga, abiejų iš šios organizacijos kilusių sąjungų narių skaičius žymiai padidėjo.

Šiomis dienomis ir Lietuvos rašytojų sąjungos, ir Lietuvos žurnalistų sąjungos gretas sudaro ne tik jau klasikais tapę ir svarbiausiomis Lietuvos Respublikos premijomis apdovanoti menininkai, bet ir perspektyvūs jaunieji rašytojai bei žurnalistai. „Šimtametė mūsų bendruomenės ir organizacijos veiklos istorija, vertybės ir ypač garsios to meto Lietuvos asmenybės mus įpareigoja ir motyvuoja tęsti svarbias tradicijas ir nuolat atsinaujinti“, – sako LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius.

LŽS Kauno apskrities skyriaus pirmininkas, garsus krepšinio temos žurnalistas Vidas Mačiulis daugelį metų stengiasi Kauno žurnalistų namuose puoselėti Spaudos balių tradicijas, P. Babicko premiją. Žurnalistas Vidas Mačiulis: “Kaune V. Putvinskio gatvėje esančiuose Žurnalistų namuose jaučiame tarpukario žurnalistų dvasią, jų idėjas ir mintis stengiamės ir šiais laikais aktualizuoti. Neįsivaizduoju šiuolaikinės lietuviškos žurnalistikos ateities, jei pamirštume praeitį ir ypač žurnalistikos tradicijas kūrusius mūsų kolegas.” 

Lietuvos rašytojų sąjunga siekia pagerinti rašytojų bei literatūros profesionalų gyvenimo bei kūrybos sąlygas, didinti jų matomumą, skatina perspektyvius jaunuosius kūrėjus, rūpinasi savo narių atminimo įamžinimu, vykdo įvairius Lietuvos profesionaliosios literatūros raidą skatinančius projektus.

Tarp šių projektų paminėtinos tokios veiklos kaip Lietuvos rašytojų sąjungos drauge su Rašytojų klubu rengiama kasmetinė, tarptautinė šventė „Poezijos pavasaris“ – viena iš giliausias tradicijas turinčių Europos literatūros švenčių, šiais metais vyksianti jau 58-ąjį kartą, didelio pasisekimo sulaukusi, jau beveik dvidešimt metų vykstanti, rašančių moksleivių vasaros stovykla „Vasaros akademija“, kurioje yra dalyvavęs ne vienas šiuo metu gerai žinomas jaunasis rašytojas;.

Lietuvos rašytojų sąjungos, Latvijos rašytojų sąjungos bei Estijos rašytojų sąjungos bendradarbiavimo rezultatas – pirmasis Baltijos šalių literatūros žurnalas anglų kalba „No More Amber – The Baltic Literary Review“, taip pat koja kojon su šių laikų aktualijomis žengiančios iniciatyvos – Lietuvos rašytojų sąjungos tinklalaidė „Rašytnamis“, atviro mikrofono skaitymai „Literatūrinis sprintas“, nuo praėjusių metų LRS Youtube kanale skelbiamos „Literatūros pamokos“, kuriose profesionalūs rašytojai literatūrinėmis temomis kalbasi su mokiniais, daugelis spėjo pamėgti ir kitą rašytojų veiklą – interviu ir nuotraukų ciklą apie šiuolaikinių Lietuvos rašytojų gyvenimą, kūrybą ir buitį „Viršukalnės ir buitis“.

Lietuvos rašytojų sąjunga vadovauja tarptautiniam projektui „Baltijos šalių literatūros organizacijų tinklas“, priklauso tarptautinėms literatūros kūrėjų organizacijoms – Baltijos rašytojų tarybai (BWC) ir Europos rašytojų tarybai (EWC).

Jau daugiau nei trisdešimt metų LRS kasmet teikia Lietuvos rašytojų sąjungos premiją. Kasmetinė Lietuvos rašytojų sąjungos premija skiriama už didelės vertės kūrinį, išleistą per pastaruosius dvejus metus. Premijos laureatais yra tapę Vanda Juknaitė, Antanas A. Jonynas, Jurgis Kunčinas, Nijolė Miliauskaitė, Romualdas Granauskas, Sigitas Geda, Judita Vaičiūnaitė, Danutė Kalinauskaitė, Andrius Jakučiūnas, Aidas Marčėnas, Kornelijus Platelis ir kt.

„Nepaisant nuo pat Nepriklausomybės pradžios Sąjungą lydinčių finansinių sunkumų, padaryta nemažai reikšmingų darbų, manau, kad nenutoldami nuo 1922 metais skelbtų Sąjungos tikslų, gerokai praplėtėme savo veiklos ir siekių sąrašą, atrodo, ėjome ir einame teisinga kryptimi. Jubiliejaus proga norėtųsi pasidžiaugti, kad į Sąjungą kasmet įstoja nemažas būrys jaunų rašytojų, jie mato prasmę priklausyti šiai bendruomenei ir nori, kad ji būtų girdima ir matoma visuomenėje.

Tokia ji ir stengiasi būti. Juk LRS ir Rašytojų klubo renginiai, įvairiausi jaunųjų kūrėjų kūrybos skaitymai, bei kiekvieną pavasarį Vilniuje skambantis „Poezijos pavasaris“ ryškiai prisidėjo, kad mūsų sostinė gautų UNESCO literatūros miesto statusą,“ – sako LRS pirmininkė Birutė Jonuškaitė.

LŽS vienija beveik penkis šimtus profesionalių Lietuvos žurnalistų, medijų ekspertų, todėl nuo 1990 metų jos nariai ir vadovai nuolat aktyviai dalyvavo kuriant naujus visuomenės informavimo sritį reguliuojančius teisės aktų projektus. Ypač aktyviai LŽS viešoje erdvėje ir savo veikla gina žurnalistų teisę netrukdomai rinkti ir skleisti informaciją.

Ypač ryškus LŽS vaidmuo ir iniciatyva buvo advokataujant idėjai, jog Lietuvoje turėtų būti dekriminalizuota žodžio laisvė, nes daugelį metų aštriai kritikuojami įtakingi asmenys žurnalistus galėjo persekioti teisinėms priemonėmis. Paprastai už kritiką žurnalistams keliamos baudžiamosios bylos pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius – už šmeižtą ar įžeidimą. 2015 metais pavyko išbraukti iš Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl taip vadinamo įžeidimo.

Siekdama skatinti LŽS narių aktyvią kūrybinę veiklą ir skatinti narius siekti valstybės pripažinto meno kūrėjo statuso, nuo 2006 metų LŽS nariai yra įkūrę Nacionalinę žurnalistų kūrėjų asociaciją, kuri yra Lietuvos meno kūrėjų asociacijos narė.

Glaudžiai bendradarbiaudamos, abi žurnalistų organizacijos kasmet kartu teikia prestižines žurnalistines premijas už kūrybą – V. Kudirkos, V. Gedgaudo, A. Macijausko ir M. Šalčiaus vardo premijos.

LŽS yra tikroji Tarptautinės žurnalistų federacijos ir Europos žurnalistų federacijos narė, nuolat bendradarbiauja su ESBO, UNESCO, Europos Taryba. LŽS ekspertai aktyviai įsitraukę į tarptautinę veiklą, gerąją praktiką skleidžia Vidurio Azijos, Kaukazo, Rytų ir Centrinės Europos šalyse, vykdo įvairius projektus.