Vasario 4 dieną vykusiame neformaliame ES teisingumo ministrų susitikime šalys narės išreiškė pritarimą siekiui kovoti su neapykantos kalba ir tokiais nusikaltimais, taip pat palaikymą „ES nusikaltimų“ sąrašo plėtrai.
Diskusijoje buvo pabrėžta, jog pastaraisiais metais vykstant interneto ir socialinės žiniasklaidos plėtrai internete, kartu daugėja neapykantą kurstančių kalbų, o tai kelia rimtą grėsmę ES vertybėms.
Pastebėta, jog ES patiriamos krizės paskatino įžeidimų, grasinimų sklaidą visose Europos viešojo gyvenimo srityse, tačiau įvairių neapykantą kurstančių kalbų formų supratimas valstybėse narėse vis dar labai skiriasi tiek apibrėžiant nusikalstamas veikas, tiek nustatant su jomis susijusias bausmes, dėl to baudžiamosios teisenos atsakas į neapykantą kurstančias kalbas yra fragmentiškas, valstybėse narėse pradėtų bylų tyrimas nutraukiamas, o neapykantą kurstančių veiksmų aukoms suteikiama nevienoda apsauga.
Diskusijos dalyviai priminė, jog didėjant neapykantai internete, EK parengė elgesio kodeksą, kuriuo siekiama kovoti su neteisėta neapykantą kurstančia kalba internete, o vienuolika informacinių technologijų bendrovių įsipareigojo vykdyti savanorišką naudotojų nuosaikumo politiką.
Renginyje pabrėžta, jog dabar ypač svarbu skubiai priimti teisės aktus dėl prieigos prie elektroninių įrodymų, leisiančius apibrėžti aiškius įpareigojimus skaitmeninėms platformoms, teikiančioms paslaugas ES, taip pat padidinti tiesioginio nacionalinių teisminių institucijų ir informacinių technologijų bendrovių bendradarbiavimo veiksmingumą.
Pasak Lietuvą atstovavusio teisingumo viceministro Elano Jablonsko, Lietuva palaiko EK sumanymą, kadangi nesant harmonizuoto požiūrio ir bendrų kriminalizavimo taisyklių, valstybės narės savarankiškai nepasieks veiksmingų kovos su neapykantos kalba rezultatų.
Viceministro teigimu, Lietuva taip pat pritaria ES Komunikate pateikiamoms įžvalgoms, kad interneto kuriamas nevaržymo efektas sudaro palankias sąlygas sparčiai dalytis neapykantos kalba pasitelkiant skaitmenines priemones, nes tariamas anonimiškumo ir nebaudžiamumo jausmas sumažina žmonių susilaikymą nuo tokių nusikaltimų.
„Turime stiprinti bendradarbiavimą su interneto platformų ir socialinių tinklų bendrovėmis, skatinti bei ugdyti jų socialinį atsakingumą, o pirmenybinis klausimas šiuo metu – tai Reglamento dėl Europos elektroninių įrodymų baudžiamosiose bylose pateikimo ir saugojimo orderių bei Direktyvos, kuria nustatomos teisinių atstovų skyrimo įrodymams baudžiamosiose bylose rinkti suderintos taisyklės, priėmimas.
Šie įrankiai padės nustatyti aiškius įpareigojimus IT platformoms ir padidinti teisėsaugos bei teisminių institucijų bendradarbiavimo su IT platformomis veiksmingumą“, – pabrėžia E. Jablonskas.
Anot viceministro, nemažiau svarbus yra teisėjų, prokurorų bei ikiteisminio tyrimo pareigūnų gebėjimų stiprinimas, nustatant ir tinkamai įvertinant neapykantos nusikaltimus, bei teisingai nustatant ribą tarp saviraiškos laisvės ir neapykantos kalbos.
Taip pat E. Jablonskas pabrėžė, kad pirmenybiniu klausimu ES lygiu turėtų būti „elektroninių įrodymų“ paketo priėmimas.
Šis klausimas ypač svarbus siekiant nustatyti aiškius įpareigojimus IT platformoms ir padidinti bendradarbiavimo su teisėsaugos ir teisminių institucijų veiksmingumą, nes tik turint aiškias europines taisykles dėl elektroninių įrodymų, bus galima veiksmingai bendradarbiauti sudarant susitarimą su JAV dėl elektroninių įrodymų.
Viceministras pabrėžė, kad ES aukšto lygio darbo grupė dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija galėtų būti tuo įrankiu, kuris padėtų ES valstybėms narėms dalintis gerąja teisėsaugos ir teisminių institucijų bendradarbiavimo su IT platformomis patirtimi, tiriant neapykantos kalbą internete.
O šios diskusijos kontekste būtų svarbu susipažinti su valstybių narių patirtimi taikant Europos tyrimo orderį bylose dėl neapykantos internete nusikalstamų veikų.
Susitikimo metu ES šalys narės išreiškė pritarimą siekiui kovoti su neapykantos kalba ir tokiais nusikaltimais, taip pat palaikymą „ES nusikaltimų“ sąrašo plėtrai, tačiau kai kurios pabrėžė, kad svarbu ir neperžengti saviraiškos laisvės, kurią valstybės išsikovojo tik po ilgų totalitarinio režimo metų, ribų.
Be to, šalys pabrėžė būtinybę atsižvelgti į nacionalinį teisinį ir Konstitucinį reguliavimą bei užtikrinti atitiktį subsidiarumo požiūriui.
Pabrėžtas ir poreikis imtis apsaugos priemonių, pirmiausia – skatinant visuomenės švietimą apie neapykantos reiškinius ir jų žalą.
Diskusijose taip pat dalyvavo ir Meta bei Google atstovai, kurie išsakė paramą ES veiksmams stiprinant kovą su neapykantos nusikaltimais, taip pat palaikė sumanymą kuo greičiau pasiekti susitarimą dėl elektroninių įrodymų baudžiamosiose bylose.
Kur gi ne eu lgbt nepatinka kai jų nemyli.
Jau taip pergyvenama dėl lietuvių kalbos, taip ašarojama, kad per ašaras nepastebima, kokie paveikslėliai įdedami. Pirmas kartas? Ne.
Kodėl tokio reikalo nebuvo rusų laikais ? Kinijoje iki šiol nėra. Labai gerai, jog ES mokosi iš labiau pažengusių. Apie valdžią tik gerai, arba nieko.
Bet juk neapykanta taipogi yra saviraiškos sritis. Be to, neapykanta taip pat yra natūralus žmogaus jausmas, natūrali emocija. Taigi ką priskirti neapykantai sunku nuspręsti, pvz, kada pyktis bus neapykanta, kada ne – vargu ar galima objektyviai atskirti. Akivaizdu, kad iš to neapykantos vajaus rasis daug jovalo, jos priežiūra valstybei kainuos daug lėšų. Gal tikslingiau būtų pratinti žmones susigyventi su neapykanta, jos nepaisyti. Juk ne veltui žmonių išmintis sako: su durnu du turgu.
Dabar išeina tarsi bus užsiimama kokia komunizmo statyba – jo statytojo moralinio kodekso laikymosi institucine priežiūra.
Čia panašu, kad iš didelio rašto išeinama iš krašto… Gal, sakyčiau, ar čia jau ne kokia koroninė logika reiškiasi.