Vis „neataušta“ žinia – „yra nuomonė, kad iš Žydrūno Savicko reikia atimti „garbę“. Toks noras vis aptarinėjamas, vis vertinamas. Nebrendylos komikai stiklinėmis akimis nuo scenos drebia – durnas bei stiprus.
Aštresnių antraščių besivaikantys „žurnalistai“, šiuos imu į kabutes, nes tokios profesijos lyg ir nebėra, gvildena „opią“ temą.
Bet pirmiausia šovusi į galvą mintis – turtingai gyvena biržiečiai.
Biržų kraštas, ačiū Dievui, turi iš ko atiminėti. Jono Meko, Boriso Dauguviečio, Ernesto Galvanausko, Ksavero Kairio, Vlado Garasto.
Galima atimti garbę, kaip įvaizdžio dalį ir iš kitų Biržų įžymybių. „Biržų duonos“ ar „Biržų alaus“, galiausiai Kirkilų apžvalgos bokšto. Galima dar „kiečiau“ – iš Žydrūno ir dar Karvės olos. Na kad mažai nepasirodytų. Ir pabrėžti – tai ne Biržų krašto įžymybės, nes šių „objektų ar subjektų“ politinės pažiūros neatitinka politinės valdžios pažiūrų.
Absurdas? Aš taip ir galvoju. Gerai, kad „Kirkilų“ bokštas nekalba, todėl neprisikalba. Nors antra vertus, jei jis pradėtų kalbėti, kas žino…
Politiniai vertinimai perkeliantys „pataisytą“ įvykį į žmonių kultūrinę, istorinę tapatybę labai pavojingi. Jie gali iškreipti dvasinę žmogaus gyvenimo pajautą, prigimtinius saitus su kraštu, Tėvyne. Trumpalaikėje perspektyvoje, juk kas ketverius metus politika užkoduota keistis, priimtas politinis sprendimas gali pridaryti pačią tikriausią žalą – chaosą krašto žmonių savivokoje.
Todėl vargu ar pamatuotas sumanymas – „garbės“ kaita kas ketverius metus. Juk kita taryba gali ir atstatyti. Štai koks absurdas grėstų, užsimanius žmonių nuopelnus skirstyti arba vertinti pagal politines pažiūras.
Juolab Lietuvos vėliavoje išskirtinio Biržų sūnaus rankose tarptautinių rungtynių metu apie politinę valdžią neaptiksi jokio žymens.
Kiek žmonių atpažįsta Lietuvą matydami Žydrūną Savicką ir kiek – vietos savivaldą? Kiek pasaulio galbūt pirmą kartą išgirdo, pamatė, tapatina mūsų šalį ir Biržus su šiuo išskirtiniu galiūnu ir kiek su „panorusiais“ atimti garbę kraštiečiais?
Kiek biržiečių dėl savo išskirtinių pasiekimų įvertinti visos žmonijos titulais?
***
Žyrūnas Savickas – pasaulio galiūnas, Biržų krašto sūnus, išskirtinis tvirtuolis, Biržų kaimo vaikas, biržiečių šeimoje užaugęs berniukas.
Tai Žydrūno dvasiniai „parametrai“. Jie tokie jau išliks nepriklausomai nuo partijų ar piliečių politinio ar kitokio materialaus vertinimo, kurie bejėgiai keisti ką nors šioje „dvasinėje“ vertinimų skalėje.
Žmogaus dvasios politine terminologija neišmatuosi.
Jau nekalbu apie tai, jog Žydrūno išskirtinė asmenybė – aplamai toli nuo bet kokio Lietuvos vertinimo ribų. Jis visam laikui liks stipriausiu planetos žmogumi. Ir geriausiu koks begali būti Biržų krašto ambasadoriumi. Turės jis tą garbę ar ne.
O štai patį sumanymą „nubausti“ derėtų aptarti ir ilgėliau. Kokius įstatymus Biržų krašto pilietis ir patriotas Žydrūnas Savickas pažeidė? Kuo nusižengė, kur padarė klaidą?
Kad drąsiai reiškė savo nuomonę valdžiai, dalyvavo viešame renginyje, kad parodė poziciją. Kad įgyvendino pareigą dalyvauti viešame valstybės gyvenime, laisvai pasirinkti pusę, turėti nuomonę. Tai čia jo – piliečio teisė.
Užrašyta Konstitucijoje. Tokią teisę keisti galima tik surengus referendumą. Ar sumanymui atimti Žydrūnui „garbę“ pritartų tokią iniciatyvą iškėlę 300 000 lietuvių? Ir kiek tarp jų, na, įdomumo dėlei, būtų pačių biržiečių.
Sutikite, keista būtų atimti „garbę“ už Konstitucijoje numatytos pareigos įgyvendinimą. Įgyvendinai ir še tau. Baudžiamas. Tai kokioje demokratijoje gyvenam?
Nežinau, kaip dar labiau galima nusivažiuoti.
***
Save priešpriešinu bet kokiai valdžiai su reikiama atida. Kiekvienos valdžios sprendimus visuomenė gali ir ,mano nuomone, privalo vertinti. Tą Biržų krašto stipruolis ir daro.
Juolab žmonių protestas nebuvo nukreiptas prieš Sausio 13 aukas, o pareikštas valdantiesiems. Viktorija Čmilytė-Nielsen pripažino viešai – protestuota prieš konkrečius politikus.
Kiti dabartiniai valdantieji mikliai save iš įvykių „išėmė“ ir lyg niekur nieko visuomenei teikė įvykį vertinti tik kaip nepagarbą Sausio 13 aukoms.
Gerai, kad Biržų savivaldoje Žydrūno Savicko atžvilgiu dominavo reali „nekarštakošiška“ laikysena, neleidusi absurdui įgauti apsukų.
Nors pagrūmota pirštuku – galvok, kada kalbi. Jauno savivaldybės nario „ore“ pakabinta politinio nubaudimo idėja iškart buvo nuleista ant žemės, protingai neleidžiant idėjos autoriaus doroti „visuomenės nuomonei“ už jo paties galimai padarytą klaidą.
Politikai įgyvendina valdžią turėdami ne tiek jau ir daug pasirinkimų – sugalvoja būdą kaip žmones priversti gyventi „valdžios“ baimėje arba žmonėms reiškia pagarbą. Šiuo atveju bandyta eiti pirmu keliu.
Ar žymiausiam pasaulyje Biržų krašto sūnui bus atitaisyta klaida, tuo pačiu ir savivaldybės pasidaryta reputacinė žala, ar įvykis politiškai liks nutylėtas ir palikta galioti „ne vietoj, ne laiku“ pasisakymo baimė, matysime.
Nors… kitu atveju jau galėsime vertinti kieno reputacinė žala „atėmimo“ atveju didesnė. Vietos savivaldos ar pasaulio stipruolio, su kurio pasiekimais tapatinasi visas kraštas.
Juolab Žydrūnas prie Biržų krašto garsinimo galėtų prisidėti nepaprastai daug. Tai, viso labo, tik politinio išradingumo klausimas.
Nuomonės, pastabos:
❤️ Mokyklėlė : Žydrūnas Savickas Tie mane smerkiantys “biržiečiai” yra kelios draugų šeimos labai susijusios su vietine…
Posted by Gediminas Berzinis on Tuesday, January 25, 2022
Argi galima atimti garbę? Žmonės ne idiotai. Viską supranta. Patys jūs begarbės, lojalistai, taip ir žiūrite, kam į užpakalį pabučiuoti.