Antradienį, paaiškėjus faktams, kad Vilniaus šilumos tinklams gali trūkti 100 milijonų eurų šildymo tiekimo užtikrinimui, Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai kreipiasi į energetikos ministrą Dainių Kreivį dėl ydingos mokėjimų atidėjimo tvarkos bei į Vilniaus merą Remigijų Šimašių dėl krizės valdymo mažiausiomis sąnaudomis gyventojams.
„Situacija Vilniuje yra kritinė, gyventojų sąskaitos už šildymą yra beveik dvigubai didesnės nei praėjusiais metais.
Tuo metu ministro D. Kreivio pasiūlyta tvarka, kad gyventojai pakilusias šildymo sąskaitas galės apmokėti per penkerius metus, jau nuo pradžių atrodė kiek nelogiška: tai tiesiog yra įsiskolinimų perkėlimas, o ne reali pagalba.
Dar daugiau, dabar aiškėja, kad, negaudami suplanuotų pajamų, šilumos tinklai yra priversti imti paskolas, už kurių palūkanas sumokės patys gyventojai. Tokia praktika atrodo neūkiška ir nelogiška.
Dar blogiau, kad apie tokius sprendimus sužinome iš socialinių tinklų ar žiniasklaidos, bet ne sprendimų priėmėjų“, – teigia Seimo narys Lukas Savickas.
Kreipimuosesi prašoma nurodyti, ar energetikos ministerija buvo paskaičiavusi, kad dėl tokio sprendimo šilumos tinklams gali pritrūkti apyvartinių lėšų, ar nebuvo svarstoma panašios reikšmės atvejais leisti tokioms savivaldybių įmonėms imti beprocentinę paskolą iš valstybės?
Taip pat, ar tokia padėtis yra tik Vilniaus šilumos tinkluose, o galbūt ministerija žino ir daugiau atvejų?
Vilniaus merui skirtame kreipimesi teiraujamasi, ar buvo kreiptasi į Vyriausybę dėl beprocentinės paskolos bei kodėl sprendimai dėl visus vilniečius liečiančių klausimų, kurie yra nepatogūs merui, yra slepiami?
„Augančios šildymo kainos Vilniuje ir kituose miestuose kelia dideles įtampas visuomenėje, kuri ir taip pavargusi, slegiama didelės infliacijos.
Kaip matome, ministro D. Kreivio pasiūlytos priemonės ne tik nepagerino situacijos, tačiau dar gali priversti vilniečius mokėti už bendrovės paimtas paskolas.
Nuo pat pradžių teigėme, kad kainų kilimui nėra pasiruošta. Valstybė turi prisiimti atsakomybę ir realiai amortizuoti dalį kaštų, neverčiant gyventojų individualiai rašyti prašymų šildymo kompensacijoms – jos turi automatiškai būtu pritaikytos tiems, kam priklauso.
Tokios priemonės kainuotų gerokai pigiau nei dabar imamos paskolos“, – padėtį apibendrina Seimo narys Domas Griškevičius.
Šildymo kainų augimas ženkliai prisideda prie bendrai kylančios infliacijos, todėl Seimo nariams nerimą kelia, kad tam ne tik nėra skiriamas reikiamas dėmesys, tačiau ir priimami sprendimai dar labiau išpučia kainas, nukelia įsipareigojimus vėlesniam laikui.
Kreipimuose prašoma pranešti apie tikrą padėtį ir lėšų poreikį, atsisakant viešųjų ryšių klišių.
