Po kelerius metus trukusių derinimo procedūrų, Aplinkos ministerija pritarė restorano „Strandhalle“ statyboms Smiltynėje.
Jau anksčiau siūlęs Smiltynės, kaip kurortinės teritorijos, pripažinimą, aplinkos ministras Simonas Gentvilas suderintą projektą vertina kaip pirmąjį konkretų žingsnį įgyvendinant kurortinės teritorijos statusą tikrovėje.
„Šis naujas pastatas atrodys beveik taip pat, kaip stovėjęs tarpukariu. Šitaip į Smiltynę grįžta kurortinis paprotys“, – sako Simonas Gentvilas.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija išvadą, kad „Strandhalle“ projektiniai pasiūlymai atitinka Pajūrio juostos įstatyme nurodytų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, priėmė prieš pat Kalėdas – pernai gruodžio 23-ąją.
Inspekcija įvertino, kad projektiniai pasiūlymai neprieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano, Klaipėdos miesto savivaldybės bendrojo plano ir apie 6 ha ploto teritorijos Smiltynėje išsamaus plano sprendiniams.
Statybų procedūras pradėjusios žemės ūkio bendrovės „Kernai“ vadovas Vygandas Kumpys išreiškė džiaugsmą pagaliau galėsiantis pradėti „Strandhalle“ projektavimo darbus.
„Visa mūsų komanda džiaugiasi Aplinkos ministerijos savalaikiu sprendimu – tai akivaizdus gerosios praktikos pavyzdys. Tvirtai tikime, kad šis istorinis pastatas atvers Smiltynei ir Klaipėdai naujus horizontus“, – sako jis.
Ketinamo statyti dviejų aukštų „Strandhalle“ („Paplūdimio halės“) pastato tūris – paprastas, lakoniškos formos, atitinkantis ikonografinę medžiagą, išlaikantis ramios aplinkos įspūdį, neužgožiantis natūralios aplinkos bei kraštovaizdžio. Užstatymo plotas sieks 240 kv. m, o aukštis – 10,21 m.
Kaip formuluojama architektūriniame projekte, fasado apdailos medžiaga – medžio dailylentės, stogui naudojamos lygios plokščios čerpės (pagal archeologų rastą tipą).
Išskirtinis restoranas „Strandhalle“ ant jūrinio kopagūbrio buvo pastatytas 1914 m., o sugriautas per Antrąjį pasaulinį karą.
Kažkiek istorijos atspindžių – gerai. Tik ar nepersistengiame?
Kukliai pasislėpę iki vokiečių čia gyvenusių pėdsakai, ir, kur tik pažvelgsi, rėkte rėkia iškabos svetimkalbe. Tai gal mūsų nei buvo, nei esam?
Taip, suprantu, atstatomas čia buvęs restoranas – toks, koks buvo. Ir visgi…