Ketvirtadienis, 12 kovo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Nike: nuo prekybos iš bagažinių iki pusės milijono vertos kedų poros

www.alkas.lt
2021-12-19 17:10:08
310
PERŽIŪROS
0
Nike: nuo prekybos iš bagažinių iki pusės milijono vertos kedų poros

sil.lt nuotr.

Pasaulį užkariavę Nike sportinė apranga ir sportiniai bateliai yra daug daugiau nei tik verslas. Čia susipina viskas, nuo įkvepiančios įmonės istorijos, išskirtinių technologijų iki mados ir populiariosios kultūros.

Skamba beveik neįtikėtinai, bet šiandien beveik šešis dešimtmečius skaičiuojantis Nike kai kuriose šalyse užima daugiau nei pusę sportinės aprangos ir avalynės rinkos. Vis dėlto, tokios milžiniškos sėkmės kompanijos įkūrėjams siekti reikėjo ilgai ir atkakliai.

Tad, kaip viskas prasidėjo, kokios Nike sportbačių linijos įmonės istorijoje sėkmingiausios ir už kuriuos Nike batelius „Sotheby‘s“ aukcione sumokėta beveik pusė milijono dolerių?

Pradžių pradžia

Ar žinojote, kad iš pradžių Nike vadinosi „Blue Ribbon Sports“? Taip, kompaniją 1964-aisiais įkūrę Oregono universiteto lengvosios atletikos treneris Bilas Bovermanas (Bill Bowerman) ir jo studentas Filas Naitas (Phil Night) buvo įkvėpti mėgstamiausio savo alaus tuo pačiu pavadinimu „Blue Ribbon“.

Jei šį faktą galbūt ir teko girdėti, tai tik nedaug kas žino, kad „Blue Ribbon Sports“ iš pradžių tebuvo Japonijos Asics įmonės (tuomet kompanija vadinosi „Onitsuka Tiger“) batelių platintoja.

sil.lt nuotr.

Kurį laiką nauja įmonė neturėjo net patalpų, tad kedus pardavinėjo iš automobilių bagažinių. Visgi, verslas greitai įsisuko ir po kelerių metų verslininkai nusprendė, kad atėjo laikas pradėti gaminti savo pačių kurtus batelius. Pirmuosius Nike sportbačius parduotuvėse buvo galima išvysti 1971 m.

Pavadinimas ir logotipas

Savo senąjį pavadinimą į dabar jau visame pasaulyje atpažįstamą Nike įmonė pakeitė tik 1978-aisiais. Nike – tai graikų pergalės deivės, Dzeuso palydovės Nikės vardas. Bet kam gi šovė ši, akivaizdžiai, geniali mintis?

Palaužyti galvą teko beveik visiems kompanijos savininkams ir netgi darbuotojams. Iš pradžių Filas Naittas siūlė „Dimmension Six“, o pirmajam „Blue Ribbon Sports“ darbuotojui Džefui Džonsonui (Jeff Johnson) atrodė, kad „Peregrine“ (sakalo rūšis) būtų puikus pasirinkimas, dar kitas darbuotojas siūlė „Bengal“. Rinktis gyvūno pavadinimą juos įkvėpė Puma prekės ženklas.

Tačiau nė vienas iš pavadinimų „neprilipo“. Galiausiai, tam pačiam Džonsonui į galvą atėjo Nike – trumpas, paprastas, lengvai ištariamas pavadinimas. Dabar vos ne juokingai atrodo tai, kad Filui Naitui, kitaip nei daugumai darbuotojų, pavadinimas… nelabai patiko. Vis dėlto, kadangi nebuvo geresnių variantų, jis sutiko. Ar tai buvo teisingas sprendimas, turbūt aišku visiems.

Kaip ir pavadinimą, kurį sugalvojo ne marketingo agentūra, o paprastas darbuotojas, taip ir logotipą Nike sukūrė taip pat gana nepatyrusi, grafikos dizainą tik bestudijuojanti Kerolain Deividson (Carolyn Davidson).

Įdomu tai, kad pamatęs dabar visur atpažįstamą „swoosh“ ženklą, tas pats Filas Naitas ir vėl stipriai dvejojo.

sil.lt nuotr.

Niekas, net ir pati logotipo kūrėja, nesitikėjo, kokios jis sėkmės sulauks ateityje. Kiek už darbą gavo Kerolain? Tik 35 JAV dolerius. Visgi, praėjus kiek daugiau nei dešimčiai metų, dizainerė sulaukė savo šlovės valandos, gavo auksinį žiedą su deimantu ir „swoosh“ ženklu, pagerbimo iškilmes ir Nike akcijų.

Pirmieji Nike batai

Nustojus bendradarbiauti su Japonijos kompanija ir įkūrus vėliau Nike virsiančią įmonę, pirmieji Nike sportbačiai pristatyti 1972 m. Miuncheno Olimpinėse žaidynėse. Iš viso buvo pagaminta tik 12 porų.

Šis modelis, dar vadinamas mėnulio batais (angl. „Moon Shoes“), turėjo išskirtinį „vaflinį“ padą ir priminė žingsnių antspaudus mėnulyje. Bėgikams labai patiko puikus sukibimas su žeme, todėl po poros metų, 1974-aisiais, jų pagrindu pristatyti legendiniai Nike Waffle Trainer kedai.

Originalieji „mėnulio bateliai“ vėliau „Sotheby‘s“ aukcione buvo parduoti už 437 500 JAV dolerių ir tapo brangiausiais kedais pasaulyje.

Įdomi detalė – Tomo Henkso vaidinamas Forestas Gampas filme „Forrest Gump“ bėgo avėdamas būtent šiais Nike bateliais.

Nike Blazer 

Vienas seniausių ir iki šiol populiarumo neprarandantis Nike kedų modelis yra Nike Blazer, pirmą kartą pasirodęs 1973 m. Šie sportbačiai buvo sukurti profesionaliems krepšininkams, kurie dėl geresnio sukibimo su parketu rinkosi kedus storu guminiu padu – juk šiandien paplitę techniniai kedai tuo metu dar neegzistavo. Be to, Nike Blazer buvo pagaminti iš zomšos ir odos, kurios buvo atsparios smūgiams, įplyšimams ir saugojo pėdas.

sil.lt nuotr.

Šio modelio reklamai Nike pasitelkė NBA žvaigždę Polą Džordžą (Paul George) „The Iceman” Gervin ir net sukūrė jam specialius batelius.

1990-aisiais Nike Blazer dėl stiliaus ir patogumo tapo mėgstamiausiais riedlentinkų kedais. Jie prikėlė šią liniją naujam gyvenimui po to, kai dauguma profesionalių sportininkų pradėjo dėvėti techniškai pažangius sportbačius, tokius kaip Air Max.

Per beveik penkis dešimtmečius šie Nike batai tapo neatsiejama mados, kultūros ir sporto dalimi ir šiandien juos renkasi tiek sportininkai, tiek „sneakerheadai“, tiek paprasti tėčiai.

Šios linijos Nike batai turi du modelius– su žemu ir su aukštu aulu.

Nike Air Max

Tarp pačių populiariausių ir daugiausiai dėmesio sulaukusių Nike kedų, be jokios abejonės, yra Nike Air Max linija ir visi jos modeliai, pradedant Air Max 90 ir baigiant Air Max 2090.

Kuo šie sportbačiai tokie išskirtiniai? Ogi tuo, kad juose naudojama unikali suslėgto oro technologija, sukurta buvusio NASA inžinieriaus Franko Rudžio. Nors pirmą kartą ši technologiją panaudota Nike Air Tailwind batuose 1978 m., tik 1987-aisiais dizainerio Tinkerio Hatfieldo sukurtame kedų modelyje oro kapsulė palikta matoma. Tai buvo išskirtinis dizaino sprendimas, apie kurį vos ne visas pasaulis sužinojo iš įspūdingos reklaminės kampanijos su Bilų (The Beatles) daina „Revolution“.

Ši technologija, užtikrinanti patogumą, puikią amortizaciją ir padedanti pagerinti įvairius sporto rekordus, dabar yra visuose Nike keduose.

Nike Air Jordan

Apžvelgiant Nike istoriją būtų tikras nusikaltimas dėmesio neskirti ir garsiesiems Nike Air Jordan kedams. Ši, daugiau nei milijardą dolerių uždirbusi, linija pasirodė 1985-aisiais, kai Nike bendradarbiauti pakvietė garsiausią visų laikų NBA krepšininką Maiklą Džordaną (Michael Jordan).

Nike Air Jordan šiandien yra tiesiog kultiniai – norėdami įsigyti naują modelį gerbėjai eilėse stovi per naktį, o nešioti šio unikalaus dizaino kedus yra paprasčiausiai statuso klausimas. Šie sportbačiai taip pat yra dar vienas įrodymas, kokia nenuspėjama yra mada – iš pradžių Maiklas pasibaisėjo keistu dizainu ir teigė, kad jų nenešios. Storas padas, aukštas aulas jam buvo visiškai nepriimtini.

Iš viso iki šiol yra sukurti 35 Air Jordan modeliai, taip pat sėkminga yra ir drabužių linija, o ore skriejančio Jordano logotipas yra vienas labiausiai vertinamų visame pasaulyje.

Nike Air Force

Dar viena Nike sportbačių klasika – tai Nike Air Force. Pirmą kartą pristatyti 1982-aisiais kaip krepšinio kedai, šiandien šie sportbačiai su Air Max pagalvėle dėl savo unikalaus retro stiliaus yra neatskiriama gatvės mados dalis. Juos mėgsta ir X karta, ir „milenialsai“ ir netgi TikTok užkariavęs jaunimėlis. Vienas didžiausių jų gerbėjų yra reperis Treivis Skotas (Travi Scott).

Nike Air Force yra pagaminti iš odos ir turi modelius tiek aukštu, tiek žemu aulu.

Kultūra, mada, sportas

Šiandien Nike gaminius rasime visame pasaulyje nuo Europos ir JAV, iki Azijos, Afrikos ir Australijos. O štai dėvėti kedus su taip puikiai žinomu „swoosh“ logotipu daugeliui kelia pasididžiavimo jausmą.

Nike sportinė apranga ir Nike kedai užkariavo krepšinį, atletiką, golfą, bėgimą ir netgi laisvalaikio stilių – retas prekės ženklas gali tuo pasididžiuoti. 

Nike yra neatskiriama kultūros, mados ir sporto dalis ir visuomet įdomu laukti kuo dar ši kompanija visus nustebins.

Didžiulį Nike sportbačių pasirinkimą rasite SIL parduotuvėje Kauno miesto centre – V. Putvinskio g. 50A bei SIL.lt elektroninėje parduotuvėje.

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Sugrįžtantis paveldas – įsigytų kūrinių paroda
Istorija

Valdovų rūmų muziejus Kovo 11-osios proga atidarė Vyčio simboliu pažymėtą parodą

2026 03 12
Baltijos šalių vėliavos
Lietuvoje

Baltijos šalys jungiasi prie sprendimo į rinką paleisti naftos atsargas

2026 03 12
Potvynis
Lietuvoje

Aktyvuota pirmoji iš keturių pasirengimo galimam potvyniui valdymo fazė

2026 03 11
Prezidento G. Nausėdos sveikinimas
Kultūra

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga

2026 03 11
V. Karčiauskas-Leninas
Istorija

Virtuali paroda: Lenino galva ant užšalusios Neries ledo

2026 03 11
Nepriklausomybės aikštė po 1990 m. kovo 11 d.
Istorija

Nuo pasipriešinimo iki valstybės atkūrimo: Kovo 11-osios kelias spaudoje ir nuotraukose

2026 03 11
Duris atvėrė Advokatų namai
Kultūra

Duris atvėrė Advokatų namai ir atidengta advokato profesijai skirta skulptūra „Gynėjas“

2026 03 11
Seimo pirmininkas Juozas Olekas
Kultūra

Seimo Pirmininko Juozo Oleko sveikinimas Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga

2026 03 11

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ačiū, kad priminėt apie H. Gudavičius. Atkaklūnai – ne tiktai užsispyrėliai žemaičiai
  • Ačiū, kad priminėt apie M. Sandu. Atmintis yra labai svarbi, kaip atsparumo forma, nacionalinės gynybos forma
  • AI (Trump , Putin & Zelensky as Street Musicians – Bob Marley ...) apie Seimo Pirmininkas prieš pavasario Seimo sesiją: svarbiausia yra saugumas ir taika
  • AI apie JAV ir Izraelio smūgiai Iranui: Ormūzo sąsiaurio uždarymas ir pasaulio nerimas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • T. Kezienė. Kelyje su meile
  • Baltijos šalys jungiasi prie sprendimo į rinką paleisti naftos atsargas
  • Valdovų rūmų muziejus Kovo 11-osios proga atidarė Vyčio simboliu pažymėtą parodą
  • M. Sandu. Atmintis yra labai svarbi, kaip atsparumo forma, nacionalinės gynybos forma

Kiti Straipsniai

Futbolo maniežas

Radviliškyje bus statomas dengtas futbolo maniežas

2026 03 09
Olimpinės žaidynės 2026

R. Dilius. Olimpinėms žaidynėms pasibaigus

2026 02 24
Maisto papildai sportui

Kaip lengviau atsigauti po didelio krūvio treniruotės?

2026 01 30
Ledo arena

Vilniuje numatoma statyti ledo areną

2026 01 15
Futbolo maniežas

Klaipėdoje iškils futbolo maniežas su oro kupolu

2026 01 09
Papildai sportui

Papildai sportui: ką svarbu žinoti prieš pradedant vartoti

2026 01 02
Sportas

Svarstoma keisti sporto politikos įgyvendinimo modelį

2025 12 22
Sportas

Siūloma keisti Nacionalinės sporto tarybos įstatymą

2025 12 03
Ledo arena

Klaipėda ruošiasi ledo arenos statyboms

2025 12 03
Dėvint apsaugos priemones atstumas tarp žiūrovų varžybose gali būti mažesnis

Sporto būrelius lankantys vaikai susižaloja gerokai dažniau

2025 11 30

Skaitytojų nuomonės:

  • Ačiū, kad priminėt apie H. Gudavičius. Atkaklūnai – ne tiktai užsispyrėliai žemaičiai
  • Ačiū, kad priminėt apie M. Sandu. Atmintis yra labai svarbi, kaip atsparumo forma, nacionalinės gynybos forma
  • AI (Trump , Putin & Zelensky as Street Musicians – Bob Marley ...) apie Seimo Pirmininkas prieš pavasario Seimo sesiją: svarbiausia yra saugumas ir taika
  • AI apie JAV ir Izraelio smūgiai Iranui: Ormūzo sąsiaurio uždarymas ir pasaulio nerimas
  • Valerijus Osteris apie J. Vaiškūnas. Kieno Karaliaučius?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Išgelbėtas Baisogalos vėjo malūnas

Sukurta Šiaulių krašto vėjo malūnų galerija

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai