Stiprindama autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą, Kultūros ministerijos teikimu Vyriausybė pritarė Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisų ir papildymų projektui.
Jis nustatys teisingesnes autorių teisių rinkos taisykles, padės griežčiau ginti saugomą turinį, o vartotojams atvers daugiau galimybių pasiekti kitose ES šalyse esančių transliuotojų perduodamas internetines programas.
Įstatymo pataisų ir papildymų projekte numatoma reguliuoti naują paslaugų rūšį – internetines transliavimo paslaugas, kurias teikia transliuojančiosios organizacijos, norėdamos įtraukti tam tikras programas į transliuotojo internetines paslaugas.
Šioms paslaugoms taip pat numatoma taikyti kilmės šalies principą: tai reiškia, kad teises, reikalingas įtraukiant tam tikras programas į transliuotojo internetines paslaugas, reikia įgyti tik pagrindinėje transliuotojo įsisteigimo šalyje, o ne visose ES narėse, kuriose transliuotojas nori programas padaryti prieinamas visuomenei.
Atnaujintame įstatyme taip pat bus reguliuojamas tiesioginis signalų perdavimas: tai būdas, kuriuo transliuotojai transliuoja savo programas ne tiesiogiai jas perduodami visuomenei ryšio priemonėmis, bet per signalų skleidėjus. Reguliavimas bus taikomas ne tik kabeliniam retransliavimui, kaip kad buvo iki šiol, bet visoms retransliavimo paslaugoms.
Projekte numatoma išplėsti privalomąjį kolektyvinį teisių administravimą visoms retransliavimo paslaugoms ir viešam paskelbimui per signalų skleidėjus, dalyvaujančius tiesioginio signalų perdavimo procese.
Taip supaprastinamos taisyklės, pagal kurias retransliavimo paslaugų teikėjai gali įgyti reikiamas teises: jas reikės įgyti ne iš atskirų teisių turėtojų asmeniškai, o iš transliuotojų, kurių kanalus jie retransliuoja, ir iš kolektyvinio administravimo organizacijų.
Taip pat numatoma atnaujinti ir papildyti turtinių teisių apribojimus (ką ir kaip galima naudoti be autoriaus, atlikėjo ar duomenų bazės gamintojo leidimo ir be autorinio atlyginimo): pavyzdžiui, patikslintos išimtys mokymo bei kultūros paveldo išsaugojimo tikslais. Detaliau ir plačiau bus reglamentuojami ir individualūs sutartiniai santykiai: nustatomos bendros autorių ir atlikėjų teisės gauti informaciją apie atlyginimą, prašyti papildomo atlygio, nutraukti ar pakeisti sutartį.
Atnaujintos įstatymo nuostatos taip pat numatys galimybes elektroninės spaudos leidėjams suteikti turtines teises. Bus suteikiamos dvi išimtinės turtinės teisės – pasirinktinai leisti arba neleisti internete atgaminti ir padaryti viešai prieinamą elektroninį spaudos leidinį, kiek tai susiję su naudojimo būdais, kuriuos taiko informacinės visuomenės paslaugų teikėjai.
Projekte reglamentuojamas ir kūrinių bei kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, naudojimas: apibrėžiama, kaip bus galima naudoti tokius kultūros paveldo įstaigų fonduose ir kolekcijose esančius objektus, kurių nebėra ar niekada ir nebuvo viešojoje prekyboje.
Interneto platformoms taip pat numatoma atsakomybė, susijusi su naudotojų įkelto turinio apsauga: pavyzdžiui, nustatant reikalavimus, kaip naudoti saugomą turinį, kurį įkėlė patys naudotojai; numatant sąlygas, kada atsakomybė platformoms netaikoma. Taip sustiprinamos teisių turėtojų pozicijos derantis ir reikalaujant atlygio už jų turinio naudojimą interneto platformose („Facebook“, „Youtube“), į kurias turinį kelia naudotojai.
Projektu, kuriam šiandien pritarė Vyriausybė, į nacionalinę teisę perkeliamos dviejų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų nuostatos: dėl naudojimosi autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis, taikytinomis tam tikroms transliuojančiųjų organizacijų internetu transliuojamoms programoms bei retransliuojamoms televizijos ir radijo programoms (direktyva (ES) 2019/789) ir dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje (direktyva (ES) 2019/790).
Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisų ir papildymų projektas teikiamas svarstyti Seime. Įstatymo įsigaliojimo data numatoma 2022 m. balandžio 1 d.
