Tęsiame pasakojimą apie Seinų lietuvių kovą dėl lietuviškų pamaldų.
Lūžis įvyko tuomet, kai šv. Petro įpėdiniu tapo Jonas Paulius II. Jis buvo labai palankus lietuviams. 1982 m. Lomžos vyskupu buvo paskirtas Juliušas Paetzas (Juliusz Paetz).
Jis, popiežiaus nurodymu, ėmėsi spręsti Seinų lietuvių problemą. 1983 m. spalio 4 d. Lomžos vyskupų konferencija nusprendė į Seinų baziliką sugrąžinti lietuviškas pamaldas.
1983 m. spalio 9 d. ganytojiškame žodyje Seinų parapijiečiams vyskupas Juliušas Paetzas rašė:
„Kiekviena tauta, ir kiekviena tautos dalis – net ir mažiausia, gyvenanti tarp kitos tautos narių ir kartu su jais, turi pilną teisę reikšti savo tikėjimą, garbinti ir gerbti Dievą savo gimtąja kalba – savo tėvų ir protėvių kalba.
Tą teisę turi ir tuomet, kai puikiai išmano tos tautos, su kuria bendrai gyvena, dalijasi visomis gyvenimo linksmybėmis, rūpesčiais ir viltimis, kalbą.
Dabar galvoju apie Jus, mano mieli vyskupijos nariai, Seinų parapijiečiai. Seinų kraštas ir Seinų miestas yra lenkų ir lietuvių bendruomenių žemė ir miestas.
Atsižvelgiant į šias tiesas, argumentus ir motyvus, noriu Jums šiandien pranešti, kad nuo spalio 16 dienos, kiekvieną sekmadienį ir šventadienį, 14 val. šioje garsioje Seinų bazilikoje bus atnašaujamos šv. Mišios taip pat lietuvių kalba.”
Pirmos šv. Mišios Seinų bazilikoje po 37 metų pertraukos (su tam tikromis išimtimis) vyko 1983 m. spalio 16 d., švenčiat 5-ąsias popiežiaus Jono Pauliaus II pontifikato metines. Jas atnašavo tuometis Smalėnų klebonas kun. kan. J. J. Macekas.
Seinų lietuvių kova ir pastangos nenuėjo veltui – pamaldos lietuvių kalba šioje šventovėje yra atnašaujamos ir dabar.
Seinų parapijos lietuviai už pamaldos dėkojo Dievui ir popiežiui. Šventojo Petro įpėdiniui jie rašė:
„Popiežiui
Jonui Pauliui II
Vatikanas
Jūsų Šventenybe!
Mes, Seinų parapijos lietuviai, skubame pasidalinti su Jūsų Šventenybe džiaugsminga naujiena. Š. m. spalio 16-ąją šventėme dvigubą šventę – Jūsų Šventenybės pontifikato 5-ąsias metines bei šv. Mišių lietuvių kalba nuolatinį įvedimą į Seinų baziliką.
Mums, lietuviams, tai Dievo malonės apraiška. Norime taip pat padėkoti Jums, Šventasis Tėve, už tokio vyskupo ordinaro, sąžiningo ir tauraus žmogaus, koks yra Dievo tarnas Jo Ekscelencija kun. dr. Juliusz Paetz, paskyrimą.
Jo širdis kupina evangeliškos meilės visiems Dievo vaikams, nepaisant jų tautybės ir vartojamos kalbos. Melsimės stebuklingajai Seinų Dievo Motinai už Jus, Šventasis Tėve, ir už mūsų Vyskupą Ordinarą.
Garbė Jėzui Kristui!
Seinai, 1983 m. spalio 20 d.
Seinų parapijos lietuviai“
Šv. Mišios lietuvių kalba buvo atnašaujamos kas savaitę, bet Krikštas, Santuokos ir Sutvirtinimo sakramentai, Pirmoji Komunija, laidotuvės vyko lenkiškai. Kun. S. Rogovskis buvo nesukalbamas.
Vargonininkas, klebono sprendimu, lietuviams patarnaudavo tik kas antrą sekmadienį. Siekta, kad į Seinus būtų skirtas lietuvis vikaras, kad lietuviškos pamaldos vyktų ryte, o ne 14 val., nes dauguma parapijiečių yra ūkininkai. Pamaldų laiko pakeisti nepavyko.
1986 m., kai iš Seinų buvo atšauktas kun. J. J. Macekas, lietuviams patarnavo kun. Z. Parakevičius. Jo vietą užėmė mūsų kraštietis kun. Romas Zdanys. Jam išvykus, seiniškiams patarnauja kunigai iš Lietuvos.
Negalima užmiršti tų, kurie taip atkakliai kovojo dėl lietuviškų pamaldų Seinų bazilikoje.
Šių žmonių pavardes vardija Julija Račiuvienė[1]:
„Tai Vincas Žukauskas, Jonas Puniškis ir Kastulė Žukauskienė iš Burbiškių, Albinas Šimčikas iš Skarkiškių, Ignas Buračiauskas, Petras Janušonis, Genius Latvys, Vincas Misiukonis ir Česlovas Zdanavičius iš Klevų, Jonas Gausa ir Petras Jankauskas iš Sankūrų, Juozas Masionis iš Juodeliškės, Vincas Maksimavičius iš Rakelijos, Antanas Leončikas, Algirdas Mačionis iš Seinų, Elena Jakubauskienė ir Jurgis Skripka iš Dusnyčios, ir dar daug kitų.
Seinų parapijiečiams padėdavo ir patardavo Vlada ir Jonas Pajaujai, Juozas Maksimavičius, Rimas Vaina, Jonas Stoskeliūnas, Bronius Makauskas.“
(Pabaiga)
I dalis čia.
[1] Račiuvienė J. Kovų dėl lietuviškų pamaldų Seinų bazilikoje klausimu. Terra Jatwezenorum, 2011, t. 3, p. 384.
Verta paminėti ir tai,jog tuometinis Seinų parapijos klebonas S.Rogowski-ypatingai neigiamai nusistatęs prieš vietinių lietuvių siekius atnašauti Šv.Mišias ir kitus religinius patarnavimus lietuvių kalba Seinų Bažnyčioje- viešai skelbė ,,kad jam ant delno greičiau išaugs plaukai,negu lietuviai sulauks lietuviškų pamaldų Seinų Bažnyčioje”.
O kokia Romuvos stovėsena tuo klausimu ? Kaip jie gina lietuvybę Lenkijoje ?
Jeigu lietuvių katalikams Lenkijos katalikiškose bažnyčiose buvo draudžiama lietuviškai melstis, tai, ką bekalbėti apie seno tikėjimo lietuvius prūsus Ožkiniuose? Čia ir dabar, kad neatlikinėtų kultūrinių savo meldimosi apeigų, prūsų bendruomenė Lenkijoje yra persekiojama, menkiausiu pretekstu bandant už ką nors nubausti ją administracine bauda, spaudžiant juos morališkai bei pan. Prūsai, kaip kad jie patys sako, yra gimę iškart su kalavijais rankose, senų kultūrinių tradicijų laikosi kietai, rašo Lenkijos valdžiai prieš jų engimą nukreiptus protesto laiškus. Prūsai lietuvininkai iš Lietuvos tikisi paramos, steigiant lietuviškas mokyklas Lenkijoje, bet nesulaukia. Lauktų, žinoma, paramos ir iš Pasaulio Lietuvių Bendruomenės, bet nežino, į ką kreiptis. Ir tik “Tėviškės alkas” tvirtai prie širdies per atstumą prūsus lietuvininkus glaudžia, žinią apie jų egzistenciją pasauliui skleidžia.
Pasitrauks, juk, ir rusai iš senų prūsiškų žemių, oi pasitrauks. Tada mažalietuviams ir į šias jų užgrobtas žemes bus proga pargrįžti: ūkį sugriautą krašte atkurti, mokslą Karaliaučiaus universitete profesoriaus I. Kanto dvasia pertvarkyti, kur Klaipėdos universitetas jiems patalkins. Ir visa LIetuva, tarptautinės žmogaus teisių organizacijos taip pat jiems padės. Verslo žmones irgi. Rusų inteligentija taipogi. Tokia, tad, mano lietuvio romuviečio stovėsena, gerb. Global-Kapitaliste, yra šiuo klausimu.
Jei teisingai supratau: Romuva turi žvalgą krūmuose, kuris stebi prūsų likimą Lenkijoje ir svajoja. Tęsiasi senieji lietuvių įpročiai ?
>Global-Kapitalistas
Jeigu jūs, Global-kapitaliste, teikdamas žinias dairotės iš krūmų, tai nemanykite, kad ir kiti taip daro.
Taip pavyzdžiui, norint sužinoti apie Lenkijos jotvingius, prūsus, prūsų kultūrinę draugiją, reikėtų pasinaudoti Google paslaugomis. Po to, susisiekus su vadovais, senųjų Lenkijos prūsų takais galima užsisakyti ekskursiją ( su nakvyne, beje): būdamas Lietuvos romuvietis, senųjų prūsų istoriniais tokiu būdu ir perėjau, jų šventvietėse pabuvojau, aisčių (baltų) paliktas pėdas, įspaustas akmenyse, mačiau. Galėtumėte ir jūs taip padaryti, net jeigu ir Jo ekscelencijos prezidento Gitano Nausėdos patarėju, istoriku ar šiaip kultūringu žmogumi būtumėte.