Šiandien Seimas pritarė Vyriausybės siūlymui nuo 2022 m. sausio 1 d. didinti mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų ir švietimo įstaigų vadovaujančių darbuotojų atlyginimus ne mažiau kaip 10 procentų.
„Investuojame į tai, kas svarbiausia, kas sudaro visos švietimo sistemos pagrindą – žmones, dirbančius ugdymo įstaigose ir aukštosiose mokyklose. Vyriausybė įgyvendina nacionaliniame susitarime dėl švietimo politikos numatytus įsipareigojimus nuo 2022 m. kasmet tolygiai didinti valstybės finansavimą švietimui.
Ypatingą dėmesį skiriame mokytojų, dėstytojų, kitų švietimo ir mokslo darbuotojų darbo sąlygoms gerinti, atlyginimams didinti, taip pat atlyginti mokytojams už didesnius nei įprasta krūvius.
To siekė ir mokytojams, dėstytojams, mokslininkams atstovaujančios profesinės sąjungos, kurių konstruktyvus indėlis kuriant geresnes švietimo ir mokslo darbuotojų darbo sąlygas yra labai reikšmingas“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Kaip nustato Seimo pakeistas Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas, padidinus pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus ir pareiginės algos bazinį dydį, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų pareiginė alga nuo 2022 m. sausio 1 d. išaugs 10 procentų, auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių – vidutiniškai 11,5 procento, mokyklų vadovaujančių darbuotojų – 19,7 procento.
Be to, 2022 m. valstybės biudžeto projekte planuojama papildomų lėšų apmokėjimui dėl didesnio veiklos sudėtingumo ar darbo krūvio (2,5 procento). Visų šių švietimo darbuotojų atlyginimams didinti 2022 m. valstybės biudžeto projekte numatyta 129,6 mln. eurų.
Nuo kitų metų sausio taip pat kils mokslininkų, aukštųjų mokyklų dėstytojų ir neakademinių darbuotojų atlyginimai. Valstybės biudžeto lėšos šiam tikslui didinamos 12,5 procento, arba 28,8 mln. eurų.
Pirmiausia turi būti kalbama ne apie algų didinima, o apie krūvių mažinimą!
Nežinau kaip mokyklose, tačiau universitetų kai kurios programos dūsta (paradoksalu, bet taip yra) nuo studentų gausos, kurių didelę dalį sudaro nemotyvuoti studentai.
Tad pirmiausia turi būti griežtinami priėmimo reikalavimai – kad tiks studijoms univere pasirengę jaunuoliai taptų studentais.
O antra – turi būti priimta daugiau dėstytojų, kad darbo krūviai taptų adekvatesniais (ypač – kalbant apie vadovavimą studentų baigiamiesiems darbams). Juk nėra normalu, kai vienam dėstytojui kasmet tenka vadovauti kokiems 4 bakalauro ir 2 magistro darbams. Ypač, kai studentai nelabai supranta apie ką rengia darbą…