Eidamas 87-uosius metus mirė žinomas fizikas, Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) profesorius, habilituotas fizinių mokslų daktaras Algirdas Audzijonis. Lietuva ir visa mokslininkų bendruomenė neteko didžio švietimo darbuotojo, fizikos mokslo ir fizikos didaktikos korifėjaus.
1959 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą. 1971 m. fizikos ir matematikos mokslų kandidatas (nostr. dr. 1993). 1997 m. habilituotas gamtos mokslų (fizika) daktaras.
Nuo 1959 m. Vilniaus pedagoginio instituto (nuo 1996 m. – VPU) dėstytojas, nuo 1973 m. Vilniaus pedagoginio instituto docentas, nuo 1985 m. Kietojo kūno optikos laboratorijos vadovas, nuo 1993 m. Bendrosios fizikos katedros vedėjas, 1998 m. profesorius.
A. Audzijonis yra 17 išradimų bendraautoris ir 9 patentų savininkas. Daugiau kaip 200 mokslinių straipsnių autorius ir bendraautoris. Svarbiausi darbai iš feroelektrinių savybių, juostinės sandaros, fazinių virsmų fizikos.
A. Audzijonis parašė knygas (su bendraautoriais): Elektros laboratoriniai darbai (1997), Molekulinės fizikos laboratoriniai darbai (2001), Optikos laboratoriniai darbai (2001), Elektromagnetizmo pagrindai (2005), Fizikinis eksperimentas kietojo kūno optikos mokslinėje laboratorijoje (2007), Puslaidininkių feroelektrinių kristalų virpesių spektrų ir elektroninės struktūros tyrimas (2007), Optikos kursas su „Mathematica“ (2007), Mechanikos laboratoriniai darbai nespecialistams (2009).
A. Audzijonio moksliniai darbai 2007 m. ir 2011 m. pristatyti Mokslo valstybinei premijai gauti.
A. Audzijonis gimė 1935 metais liepos 7 dieną, Kėdainiuose. Jo paauglystei ir jaunystei teko sunkūs ir dramatiški karo ir pokario metai. „Be žinios“ dingo tėvas, motinai teko keisti gyvenamąsias vietas, vienai auginti ir auklėti sūnų. Baigęs septynmetę mokyklą, Algirdas 1949 m. įstojo į Vilniaus elektrotechnikos technikumą ir po ketverių metų baigė jį „raudonu diplomu“.
Atsivėrė galimybė stoti be konkurso į bet kurią aukštąją mokyklą. Algirdas pasirinko tuo metu prestižinį Kauno politechnikos institutą, ruošiantį aukštos kvalifikacijos inžinierius, tačiau mandatinė komisija netikėtai pasiūlė „padirbėti gamyboje“. Tuomet A. Audzijonis pateikė dokumentus Vilniaus valstybiniam pedagoginiam institutui ir 1954 m. tapo Fizikos ir matematikos fakulteto studentu.
Studijų metu buvo labai aktyvus, pradėjo dirbti laborantu, rado laiko lankyti plaukimo ir irklavimo treniruotes, o 1959 m. baigė institutą diplomu su pagyrimu ir paskiriamas institute asistento pareigose.
Jam vis rūpėjo eksperimentinis darbas. Jis padeda rengti mokomąsias laboratorijas, domisi Jono Grigo ir Algimanto Karpaus pradėtais kietojo kūno fizikos tyrimo darbais, padeda kurti mokslinių laboratorijų bazę. Tai pareikalavo nemažai pastangų ir laiko.
1964 m. bando stoti į Puslaidininkių fizikos instituto aspirantūrą, bet vėl sutrukdo „slaptumo cenzas“. Tarpininkaujant prof. Akademikui Adolfui Juciui, A. Audzijoniui pasiūloma teorinės fizikos aspirantūra Vilniaus universitete, o darbui kuruoti paskiriamas dr. J. Batarūnas.
1971 m. A. Audzijonis tapo fizikos ir matematikos mokslų kandidatu („Stibio sulfido monokristalų optinės savybės“, desertacija apginta Vilniaus universitete (VU), disertacijos vadovas A. Karpus, J. Batarūnas), kuri 1993 m. nostrifikuojama į mokslų daktaro disertaciją. Šiuos, tyrimui naudotus ir kitus monokristalus jam padėjo išauginti žmona chemikė Lina. Iš sočiųjų garų fazės jiems pavyko išauginti iki 200 g. dydžio kristalų.
Taip Pedagoginio instituto kristalų auginimo laboratorija tapo viena iš žinomiausių tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Net nekilo abejonių vykdant ūkiskaitinius, milijono rublių apimties darbus, už kuriuos buvo galima įsigyti moderniausių fizikos prietaisų, padėti statyti naujus Fizikos fakulteto rūmus, juos aprūpinant aparatūra ir įranga.
1997 m. A. Audzijonis apgynė habilitacinį darbą gamtos mokslų (fizika) srityje („Juostinė sandara, optinės savybės, minkštoji moda SbSI ir Sb2S3 tipo kristaluose“, VU), o 1998 m. VPU Senatas jam suteikė profesoriaus pedagoginį vardą. 1985–2011m. jis vadovavo VPU Kietojo kūno optikos laboratorijai, o 1993-2013m. – Bendrosios fizikos katedrai. A. Audzijonio svarbiausi moksliniai darbai buvo iš feroelektrinių puslaidininkių optinių savybių, juostinės sandaros, fazinių virsmų fizikos.
Prigimtis ir gyvenimas suformavo Algirdo, galima sakyti, auksinį charakterį. Tai buvo nuostabiai geranoriškas, sugebantis spręsti konfliktus ir kolizijas kompromisu, pastebintis tik teigiamas kolegų gyvenimo puses, optimistas, darbo ir mokslo entuziastas, nors kiek ir paslaptingas, bet nuosaikiai nuolaidus. A. Audzijonis buvo puikus pedagogas, labai kruopščiai ir „įkandamai“ išdėstydavo sudėtingiausius fizikos reiškinius, studentų bene mėgstamiausias profesorius. Jį geru žodžiu atmena ne vienas šimtas Fizikos fakulteto absolventų, jo vadovaujami, net septyni fizikai sėkmingai apgynė daktaro disertacijas, tapo docentais, profesoriais.
LEU Alumnų draugija dėl prof. A. Audzijonio mirties pareiškė užuojautą velionio žmonai Linai-Adelaidai (Simanavičiūtei) Audzijonienei, kitiems šeimos nariams ir artimiesiems, bendradarbiams, buvusiems studentams, visiems pažinojusiems. Tebūna Lengva jam Vilniaus kalnelių žemelė.
Atsisveikinimas su Velioniu
Urna su Velionio palaikais bus pašarvota Laidojimo namuose „Ligamis“ (Sietyno g. 14, Vilnius). Lankymas lapkričio 22 d. nuo 16 iki 21 val.
2021m. lapkričio 23 d. nuo 9 iki 12 val.. 12 val. Veliono palaikai bus išlydėti į Karveliškių kapines.
