Sudarytas 2020 m. cukrinio diabeto paplitimo Lietuvoje žemėlapis – valstybinėms institucijoms pradėjus sisteminti cukrinio diabeto rodiklius, atsirado galimybė ne tik vertinti ligos mastą, bet ir analizuoti pokyčių priežastis ir pasekmes.
Analizuodami sergamumo rodiklius, gydytojai daugiausiai dėmesio skyrė 2 tipo diabetui ir jo paplitimui.
Daugiausiai sergančių 2 tipo cukriniu diabetu užfiksuota Visagino ir Druskininkų savivaldybėse, Alytaus miesto ir Zarasų, Ignalinos, Akmenės, Ukmergės, Kėdainių, Jonavos, Elektrėnų, Birštono rajonų savivaldybėse.
Mažiausiai sergančiųjų nustatyta Skuodo, Kretingos, Plungės, Klaipėdos, Rietavo, Šilalės, Šiaulių. Kauno, Kaišiadorių ir Utenos rajonų savivaldybėse.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) endokrinologijos klinikos profesorė Birutė Žilaitienė 2 tipo cukrinio diabeto paplitimą sieja su demografiniu rajonų profiliu.
„Sergamumas 1000-iui gyventojų didesnis rajonuose, kuriuose daugiau vyresnio amžiaus gyventojų, mat 2 tipo diabetu serga vyresni žmonės. Dėl šios priežasties sąraše nedominuoja miestai, kuriuose yra susitelkę daugiau jaunų šeimų“, – komentuoja ji.
LSMU endokrinologijos klinikos profesorius Jonas Čeponis priduria, kad diabeto žemėlapis atskleidžia dvejopą padėtį. Viena vertus, gerai, kad liga yra diagnozuojama ir atskleidžiama, kur yra didžiausias sergamumas.
„Kita vertus, mažiausias sergamumas žemėlapyje dar nereiškia, kad tuose rajonuose gyventojai neserga diabetu. Ypač norisi atkreipti dėmesį į Vakarų Lietuvą, kur sergamumas mažiausias.
Taip gali būti ir dėl diagnostikos problemų, nes endokrinologų šioje šalies dalyje trūksta labiausiai palyginti su likusia Lietuva. Šie duomenys mums padės priimti geresnius sprendimus“, – sako jis.
Pandemija vienus motyvavo, kitus demotyvavo
Naujausiais duomenimis, Lietuvoje 2 tipo diabetu serga 135 039 gyventojų. Šis skaičius nuolat auga, pavyzdžiui, 2014-aisiais sergančiųjų buvo 115 144.
Tik 2019 metais sergančiųjų skaičius siekė keliais šimtais daugiau nei pernai – augimo tendenciją laikinai sustabdė COVID-19 pandemija.
„Pandemija nulėmė mažesnį ligonių kreipimąsi ir mažesnį paslaugų prieinamumą. Padaugėjo nuotolinių konsultacijų, kurios turi tiek teigiamų, tiek neigiamų bruožų: galima lengviau pasiekti gydytoją, bet gydytojas, nematydamas ligonio, pastebi ne visus požymius.
Mes turėjome ribojimų, kaip ir kiek pacientų priimti, o ligoniai turėjo baimių užsikrėsti, nes dažnai serga ne viena lėtine liga. Dabar jau vėl susidarė laukimo eilės – tai rodo, kad pacientai kreipiasi dažniau“, – aiškina prof. B. Žilaitienė.
Anot profesorės, diabeto gydymo sėkmė priklauso ir nuo paties paciento, mat gyvensena daro didelę įtaką ligos eigai.
„Vieni pacientai, atėję po karantino, pradėjo sveikiau gyventi, nes turėjo daugiau laiko, išaugo jų fizinis aktyvumas, mityba tapo sveikesnė, nes patys pradėjo gaminti maistą, o kiti tiesiog apsileido dėl nejudrumo bei patiriamo streso.
Pandemija ir karantinas pacientus paveikė skirtingai, todėl pandemijos kaltinti negalima. Mes turime ligonius motyvuoti, o jie turi stengtis“, – konstatuoja endokrinologė.
Vyrai – dažniausios diabeto aukos
Remiantis naujausiais duomenimis, 2 tipo diabetu Lietuvoje serga 59 proc. moterų ir 41 proc. vyrų, nors pasaulinė tendencija yra priešinga. Pasak prof. J. Čeponio, statistikoje iki 60-ties metų dominuoja vyrai, o virš 60-ties viskas apsiverčia.
„50-60 metų amžiaus grupėje diabetu dar serga daugiau vyrų, tačiau vyresnėje amžiaus grupėje juos pasiglemžia širdies ir kraujagyslių ligų sukeltos mirtys. Tos pačios priežastys sąlygoja tiek cukrinio diabeto išsivystymą, tiek ir stambiųjų kraujagyslių pažeidimą.
Dažniausiai tokiu atveju kalbame apie širdies ir smegenų kraujagysles – tai reiškia insultą, miokardo infarktą ir šių ligų sąlygotas mirtis.
Svarbu suprasti, kad tokios mirtys Lietuvoje nepriskiriamos cukrinio diabeto sąlygotoms mirtims, jos patenka į širdies ir kraujagyslių ligų eilutę – tai neleidžia matyti tikrojo diabeto aukų skaičiaus“, – atkreipia dėmesį endokrinologas.
Anot jo, vyrai yra labiausiai pažeidžiama grupė dėl kelių priežasčių. Viena – endogeninis arba hormoninis veiksnys, t. y. vyriškų ir moteriškų hormonų pusiausvyros skirtumų sąlygoti pokyčiai. Manoma, kad moteriški lytiniai hormonai saugo moters organizmą nuo kraujagyslių pažaidos.
„Kita priežastis – socialiniai faktoriai. Vyrai yra mažiau linkę rūpintis sveikata, profilaktika. Kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligas, ypač jaunesniame amžiuje, pirmasis simptomas dažnai būna staigi mirtis.
Dažnai lietuviui vyrui turi atsitikti didžiulis sukrėtimas, kad šis suprastų, jog kažką reikia daryti. Dėl šios priežasties dažnai 2 tipo diabetas ir nediagnozuojamas vyrams – „nuvyk“ 40-60-ties metų vyrą pas gydytoją“, – pažymi prof. J. Čeponis.
