Lapkričio 4 d., 19 val., Menų spaustuvėje, Vilniuje, jaunų muzikų suburtas kolektyvas pristatys visiškai naują programą, kuri pavadinta garsiojo Enrikės Iglesio (Enrique Iglesias) dainos žodžiais – „Aš galiu būti tavo didvyris“ („I Can Be Your Hero“) .
Išskirtiniais sumanymais ir įtaigiais pasirodymais išsiskiriantis Vilniaus miesto šiuolaikinės muzikos ansamblis „Synaesthesis“ ruošiasi koncertui Tarptautinėje svarbios muzikos šventėje „Gaida“.
Lapkričio 4 d. jaunų muzikų suburtas kolektyvas pristatys visiškai naują programą, kuri pavadinta garsiojo Enrikės Iglesio (Enrique Iglesias) dainos žodžiais – „I Can Be Your Hero“ (Aš galiu būti tavo didvyris).
Šiame koncerte pirmą kartą Lietuvoje nuskambės vienų ryškiausių šiandienos Europos kompozitorių – Michaelis Beilis (Michael Beil) (Vokietija) ir Stefanas Prinsas (Stefan Prins) (Belgija) – kūriniai bei lietuvių autoriaus Mykolo Natalevičiaus pasaulinis pristatymas.
Netikėtumo persmelktas koncertas vyks pagrindinėje Menų spaustuvės erdvėje – Juodojoje salėje.
Vilniaus miesto šiuolaikinės muzikos ansamblis „Synaesthesis“ šventėje „Gaida“ pasirodė 2016 metais.
Kasmetinio bendradarbiavimo su švente dėka jau gimė nemažai išskirtinių programų, kurias ansamblis po šventės atlieka kituose renginiuose ne tik Lietuvoje, bet ir svetur.

Šių metų šventėje „Synaesthesis“ parengė visiškai naują programą, pavadintą „I Can Be Your Hero“, kurioje skambės šventės kviestinių kūrėjų – Michaelio Beilio ir Stefano Prinso – kūriniai, bei Mykolo Natalevičiaus pasaulinis pristatymas.
Ansamblio vadovė Marta Finkelštein apie šią programą sako: „Visų šių kūrėjų vaizduotė yra pažadinama nagrinėjant įdomiausius praeities, dabarties ir ateities fenomenus.
Su Enrikės Iglesio pagalba šią programą galima apibūdinti kaip gilią sumanymuose ir malonią potyryje”. Ir prideda kelias jo dainos „Hero“ eilutes: „Am I in too deep? (…) / Well I don’t care… / You’re here, tonight.“
Programos „meniniam herojui“ skirti du koncerte nuskambėsiantys Stefano Prinso kūriniai – „Piano Hero #1“ (2011–2012) ir „Piano Hero #4“ (2016).
Jie atliekami koncertiniu fortepijonu, pritaikytu prie šiuolaikinių kontekstų. „Piano Hero #1“ naudojama elektroninė klaviatūra, kompiuteris, garsiakalbiai, stygomis groja virtualus pianistas.
S. Prinsas sukūrė visa ciklą „Piano Hero“ kūrinių: „Piano Hero #4“ parašyta 2016 m. Oslo festivalio „Ultima“ ir Gento muzikos centro „deBijloke“ užsakymu.
Kitame S. Prinso kūrinyje „Fremdkörper #1“ (2008) kiekvieno instrumento skambesį išplečia gitaros stiprintuvas, sujungtas su gyvosios elektronikos sistema, kuri tarsi „įsibrauna“ į natūralų instrumento skambesį.
Pasak autoriaus, tai lyg du kūnai: „Trintis tarp vienaskaitos ir daugiskaitos, kurią atspindi vokiškas žodis „Fremdkörper“ (svetimkūnis), būtent ir tapo vienu iš šio kūrinio atspirties taškų.“
Michaelio Beilio kūriniai, kuriuos šiame koncerte atliks „Synaesthesis“, atspindi du jo kūrybos laikotarpius. „Und Sechs“ (2000) šešiems instrumentams ir magnetofono juostai buvo paskutinis kūrinys, prieš kūrėjui pradedant dirbti su video.
O štai kūrinys „Karavanas“ (2017) kaip tik ir naudoja video, tai vienas įspūdingiausių ir dažniausiai atliekamų M. Beilio kūrinių.
Jame esamu laiku kuriamas vaizdinys: atlikėjai patys įgyvendina visas smulkmenas, o rezultatas – muzikos klipas, rodomas projekcijoje atlikimo metu.
Koncerte numatytas ir pasaulinis pristatymas – tai naujausias Mykolo Natalevičiaus kūrinys „Didžioji tuštuma“ (2021), įkvėptas astronominių procesų.
Prieš koncertą įvyks susitikimas su šventės kviestiniu kūrėjumi M. Beiliu – Menų spaustuvėje nuo 18 val.
„Am I in too deep? (…) / Well I don’t care… / You’re here, tonight.“ – pernelyg giliai? Kur pernelyg giliai, čia apie kurią kūno vietą, bet gal nereikia nerimauti dėl to? „Trintis tarp vienaskaitos ir daugiskaitos, kurią atspindi vokiškas žodis „Fremdkörper“ (svetimkūnis), būtent ir tapo vienu iš šio kūrinio atspirties taškų.“ – the mastepys! „Synaesthesis“ – ir vėl užsieniečiai atvyko, velkam! Vienu žodžiu – hellvynas.
Šiandien per LRT radiją, reportaže apie vaikų atostogas, vaikai pasakoja, kuo užsiims.
Vienas jų pareiškė, jog ilsėsis, relaksuos…
Dar daug ko galėtumėte išmokti iš lietuviškas mokyklas bei lietuviškus soc. tinklus ir portalus lankančių vaikų…
Matyt, mokyklose lietuvių kalbos jau nebemokama (arba mokama „ant durniaus“)? Ar dar rengia kur nors lietuvių kalbos mokytojus, ar yra dar išlikęs nors vienas lituanistikos technikumas? Ar tik taip vadinami politologai – įvairių grupuočių tarnai ruošiami?