Salio 13 d. Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) pirmininkė Dalia Urbanavičienė kartu su Lietuvos etnosporto komiteto (LEK) prezidentu Stanislavu Bajurinu dalyvavo Seimo Jaunimo ir sporto komisijos (SJSK) posėdyje, kuriame pateikė siūlymus dėl etnosporto plėtros.
S. Bajurinas pristatė esminius etnosportą puoselėjančių organizacijų pastaruoju metu nuveiktus darbus. Lietuvos etnosporto komitetas, Lietuviškų ristynių federacija, Lietuvos ritinio sporto federacija ir kitos organizacijos kasmet vykdo gausybę stovyklų ir mokymų, jų nariai populiarina etnosportą daugybėje visoje Lietuvoje vykstančių švenčių ir kitų renginių, jau ne pirmus metus rengiama Lietuvos etnosporto šventė.
Sukaupta daug vaizdo medžiagos, kurią ketinama panaudoti etnosportui pristatymui socialiniuose tinkluose. Šiuo metu vyksta pokalbiai su Nacionaline švietimo agentūra dėl etnosporto įtraukimo į ugdymo bendrąsias programas. Bėda ta, kad etnosportas iki šiol plėtojamas tik asmeninėmis entuziastų pastangomis, negaunama iš valstybės paramos. S. Bajurinas perdavė etnosporto puoselėtojų bendruomenės prašymą vienu ar kitu būdu paremti etnosporto plėtrą.
D. Urbanavičienė priminė, kad yra pateikti EKGT ir LEK siūlymai dėl Lietuvos sporto įstatymo tobulinimo įtraukinat į jį etnosportą. Tačiau jei šie siūlymai būtų atmesti, galimi ir kiti žingsniai dėl etnosporto valstybinės globos. „Kitas mūsų siūlymas būtų parengti etnosporto plėtros gaires, – kalbėjo D. Urbanavičienė. – Tai strateginis dokumentas, kuriame būtų nustatyti etnosporto plėtros tikslai, uždaviniai, priemonės. Šis dokumentas apibrėžtų, kas prisiima atsakomybę už etnosporto plėtrą. Jame būtų nustatyti etnosporto vertinimo kriterijai, etnosportą plėtojančių organizacijų akreditavimo sistema ir t. t.“
Dar vienas sprendimas, užtikrinantis valstybinę etnosporto globą, pasak D. Urbanavičienės, galėtų būti Lietuvos etnosporto tarybos sukūrimas. Ši taryba galėtų sujungti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Kultūros ministerijos, EKGT, LEK ir kitų institucijų ekspertus sprendžiant etnosporto plėtrai svarbius klausimus.
Tai būtų ekspertinė, patariamoji institucija. Būtent ji galėtų inicijuoti minėtų Gairių parengimą. Ši institucija galėtų užsiimti ir etsnoposto klasifikatoriaus sudarymu, prioritetinių etnosporto veiklų tvirtinimu. Ji teiktų siūlymus valstybės institucijoms ir NVO dėl etnosporto plėtros.
D. Urbanavičienės teigimu, labai svarbus sprendimas etnosporto plėtros požiūriu – šios srities atstovo įtraukimas į Nacionalinę sporto tarybą. Tokiu būdu etnosporto atstovai įgytų tam tikrą balsą ir būtų sukurtos prielaidos skirti valstybės dėmesį etnosporto stebėsenai ir plėtrai.
SJSK narys Andrius Kupčinskas išreiškė nuomonę, kad visi išsakyti pasiūlymai tikrai yra verti dėmesio ir jie galėtų būti patvirtinti Komisijos.
Pateikti siūlymai susilaukė ir švietimo, mokslo ir sporto viceministro Lino Obcarsko pritarimo. Jis pabrėžė, kad etnosportas yra svarbus nacionalinės kultūros elementas.
„Aš tikrai labai palaikyčiau, kad atsirastų etnosporto atstovas Nacionalinėje sporto taryboje. Jei šią iniciatyvą palaikytų Seimo Jaunimo ir sporto komisija, ŠMSM galėtų inicijuoti tarybos sudarymo įsakymo papildymą. Žinoma, atstovo įtraukimas į tarybą iškart kažkokių didelių pokyčių neįtakotų, visgi etnosporto atstovai turėtų galimybę pasisakyti priimant programinius dokumentus ir t. t.“, – kalbėjo jis.
L. Obcarsko nuomone, etnosportas, kaip Lietuvos nematerialiojo kultūros paveldo dalis, galėtų būti įtrauktas į įvairius didesnius nacionalinius renginius, pavyzdžiui, į Pasaulio lietuvių žaidynes: „Užsienio lietuviai kol kas nežino apie lietuviškas ristynes, bet tikrai su mielu noru pasižiūrėtų“. Etnosportas galėtų būti aktyviau įtrauktas į neformalųjį sportinį ugdymą ir plėtojamas regioniniu principu savivaldybėse. Dar viena galimybė – specialios programos Sporto rėmimo fonde. „Perspektyvoje etnosportas tikrai galėtų tapti svarbiu sportinės kultūros elementu, siejamu su nacionalinio identiteto formavimu“, – patikino ŠMSM viceministras.
Parengta pagal EKGT pranešimą
