Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kvietimu spalio 19–20 dienomis Lietuvoje su oficialiu vizitu lankysis Lenkijos Prezidentas Andžejus Duda. Vizitas skirtas Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230-osioms metinėms paminėti.
Per vizitą įvyks pirmasis 2020 m. įkurtos Prezidentų tarybos susitikimas. Jame planuojama aptarti regiono saugumo ir gynybos, transatlantinių ryšių stiprinimo, nelegalios migracijos, Rytų partnerystės, bendradarbiavimo ekonomikos, švietimo ir kultūros srityse klausimus.
Po Prezidentų tarybos susitikimo abiejų šalių vadovai kalbės iškilmingame Seimo posėdyje.
Lietuvos ir Lenkijos Prezidentai taip pat dalyvaus tarptautinėje mokslinėje konferencijoje, skirtoje Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230-ąsias metinėms, atidarys tarptautinę parodą „Kad Tėvynė gyvuotų.
Lietuva ir Lenkija 1791 m. Konstitucijos epochoje“, skaitys pranešimus Lietuvos nacionalinio saugumo konferencijoje „Kelias į Varšuvos saugumo forumą“.
Lenkijos Prezidentas į Lietuvą atvyksta su sutuoktine Agata Kornhauser-Duda. Numatyta atskira pirmųjų ponių programa. Jos lankysis Vilniaus Simono Konarskio gimnazijoje, Nacionaliniame vėžio institute ir Lietuvos aklųjų bibliotekoje.
Liepos mėnesį Prezidento Andžejaus Dudos kvietimu Lietuvos vadovas su pirmąja ponia darbo vizito lankėsi Krokuvoje.
Teisiškai, taip pat ir politiškai, tas Lenkijos konstitucijos Tarpusavio įžadas yra tapęs niekiniu, kadangi galią yra gavusi Vasario 16-osios nuostata, kuria atkurtoji Lietuvos valstybė yra atskirta “nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis”. Akivaizdu, kad Tarpusavio įžadu yra įtvirtinti, būtent, buvę Lietuvos valstybiniai ryšiai su Lenkija, o Vasario 16-osios aktu tuos ryšius nutraukus Tarpusavio įžadas tapo niekinis. Todėl šiandien valstybės politiniuose santykiuose negalėtų būti naudojamas kaip galiojantis istorinis jos dokumentas, tačiau, nežiūrin to, Prezidentui Nausėdai ir kitoms valstybės valdžioms santykiuose su Lenkija Vasario 16-osios Lietuvos valstybės atskyrimo nuo Lenkijos kaip nebūta. Tad, ar gali toks valstybės valdžių institucijų elgesys būti laikomas tinkamu valstybės ir tautos savigarbos atžvilgiu?…
Teisiškai įžadai nustojo galioti. Taip. O jei “apsiženijai božnicoj” ir kunigas, priėmęs įžadus iškeliavo “peklon”. O jei ,pabučiavęs “partniorą”, pasižadėjai , ir varge, ir džiaugsme iki grabo lentos. Kaip tadu?