Kaip išsirinkti interneto naršyklę?

Daugelis mūsų turi mėgstamą interneto naršyklę – prie jos esame įpratę, žinome kaip ja naudotis, kokias funkcijas ji turi ir kaip jas rasti. Tačiau darbe ir namuose naršymo internete poreikiai gali būti kitokie, be to, skiriasi šių programų našumas, požiūris į saugumą, privatumą, galiausiai – veiksmingumas. Tad kaip išsirinkti interneto naršyklę, kuri geriausiai atlieps jūsų poreikius?

„Interneto naršyklių karai tęsiasi dešimtmečius: žiniatinklio aušroje vienvaldė lyderė buvo „Netscape Navigator“, tačiau ją nukarūnavo „Internet Explorer“, o pastarąją išstūmė „Chrome“. Taigi nors „Chrome“ šiandien yra populiariausia pasaulyje, tai nereiškia, kad taip bus amžinai. Ar, tuo labiau, kad ji yra nepakeičiama“, – sako „Telia Global Services Lithuania“ IT paslaugų tiekimo specialistas Tomas Niparavičius.

Jis pastebi, kad daugelis žmonių įsigiję ar darbe gavę naują kompiuterį pirmiausia įsidiegia interneto naršyklę, prie kurios yra įpratę. Visgi pagrindinių naršyklių išvaizda ir valdymas yra panašūs, todėl vertėtų bent jau išbandyti ir įvertinti, ką siūlo konkurentai – gali būti, kad atradimai jus nustebins.

„Chrome“ – patikima, galinga, bet…

„Google“ interneto naršyklė „Chrome“ yra užtikrinta rinkos lyderė: „NetMarketShare“ ir „StatCounter“ duomenimis, ji užima beveik 70 proc. kompiuterių ir virš 60 proc. išmaniųjų telefonų rinkos. Pasak T. Niparavičiaus, ši naršyklė tokia įtakinga, kad jos pamatas – „Chromium“ pateikties kodas – tapo rinkos standartu ir jį naudoja dauguma konkurentų.

Taigi ji bene tiksliausiai atvaizduoja įvairiausius tinklalapius, o taip pat yra suderinama su skirtingais įrenginiais, nuo „Windows“ ir „Mac“ kompiuterių iki „Android“ ir „iOS“ išmaniųjų.

Kiti „Chrome“ privalumai – įspūdingas greitis ir begalė įskiepių (angl. add-ons), kurie leidžia išplėsti naršyklės galimybes ir funkcionalumus. Be to, prie naršyklės prisijungus su „Google“ paskyra ji gali automatiškai sinchronizuoti pasižymėtus puslapius ir naršymo nustatymus skirtinguose įrenginiuose. „Chrome“ silpnybės – didelis įrenginio operatyvinės atminties (RAM) ir procesoriaus apkrovimas bei kuklesnės saugumo ir privatumo galimybės nei konkurentų.

Naujas „Microsoft“ etapas: „Edge“

Ilgus metus naršyklių fronte dominavusiai „Internet Explorer“ ėmus ristis žemyn ir net tapus internautų pašaipos objektu, „Microsoft“ suprato: metas naujam drabužiui. 2015-aisiais kompanija pristatė „Edge“ – patrauklaus dizaino, intuityvią ir greitą naršyklę, kuri suteikia visai kitą naršymo patirtį nei senolė „Internet Explorer“.

„Apie 9 proc. kompiuterių rinkos užimančią naujokę pamėgo žmonės, kuriems naršymas internete yra ne darbas, o malonus užsiėmimas. Ji greita, bet taupiai naudoja kompiuterio išteklius, o valdymas paprastas kaip dukart du“, – sako T. Niparavičius. Tiesa, „Edge“ numatytoji paieškos sistema yra „Bing“, ir „Microsoft“ pasistengė, kad ją pasikeisti būtų ne itin patogu. Bet viskas įmanoma.

Aktyvavus skaitymo režimą („Reader mode“) naršyklė pašalins reklamas ir kitus trikdžius, o jei skaitote straipsnį anglų kalba, verta išbandyti skaitymo balsu („Read aloud“) funkciją – naršyklė straipsnį įgarsins su deramomis pauzėmis ir intonacija. Taip pat „Edge“ verta pagirti už dėmesį vartotojų privatumui, o jei patys kapstytis po nustatymus nenorite, galite tiesiog rinktis vieną iš trijų siūlomų variantų, nuo švelniausio iki griežčiausio.

Amžinai besivejanti „Firefox“

„Nepelno siekiančios organizacijos „Mozilla“ projektas, naršyklė „Firefox“, ilgus metus vijosi „Internet Explorer“ ir kai jau atrodė, kad kortos krenta jos naudai, kelią pastojo „Chrome“. Nuo tada „deganti lapė“ seka pastarąją, tiesa, atotrūkis nemenkas – „Firefox“ turi apie 10 proc. rinkos“, – pastebi T. Niparavičius.

„Firefox“ turi ir sugeba viską, kuo gali pasigirti „Chrome“, ir dar daugiau – nuo galybės papildomų įskiepių, iki integruotų funkcijų, tokių kaip nuorodų perkėlimas į kitus įrenginius, slaptažodžių tvarkyklė ir VPN (pastarosios dvi yra mokamos).

Tikrasis „Firefox“ arkliukas yra žmonių privatumo apsauga, o specialiai tam skirta funkcija „Enhanced Tracking Protection“ blokuoja visus reklamų ir socialinių tinklų sekiklius, trečiųjų šalių „sausainėlius“, vartotojo atpažinimą pagal įrenginio parametrus ir kriptovaliutų kasimą. Tiesa, ši naršyklė naudoja kiek daugiau kompiuterio išteklių ir silpnesniuose įrenginiuose gali veikti lėčiau. Taip pat, kadangi ji nenaudoja „Chromium“ pateikties kodo, pasitaiko suderinamumo problemų tose svetainėse, kurios optimizuotos „Chrome“ naršyklei.

„Safari“ – kam ieškoti geriau?

„Apple“ gerbėjai savo kompiuteriuose ir telefonuose iškart turi įdiegtą „Safari“ naršyklę, kuri yra optimizuota darbui su šio gamintojo įrenginiais. Ji ne tik veikia greit, bet ir sąveikauja su „Siri“ bei „Spotlight“ paieška, be to, naršyklė automatiškai sinchronizuoja žymes tarp visų jūsų įrenginių, o pradėję naršyti vienu įrenginiu, darbą galite tęsti kitu.

Kaip ir pridera „Apple“, jos naršyklėje didelis dėmesys skiriamas privatumui, o viena įdomesnių funkcijų – blokavimas sekiklių, kurie jus gali identifikuoti pagal įrenginio parametrus. Taip pat naršyklė turi pritaikomą pagrindinį puslapį, o mėgstantiems pirkti internetu aktualu tai, jog ji palaiko „Apple Pay“ mokėjimus.

T. Niparavičiaus teigimu, „Safari“ yra optimizuota darbui su „Apple“ įrenginiais ir juose ji veikia puikiai, tačiau nei „Windows“, nei „Android“ operacinėms sistemoms ši naršyklė apskritai nepritaikyta.

Kiti pasirinkimai

Tikri naršymo internete entuziastai žino, kad interneto naršyklių pasirinkimas yra gerokai platesnis. Bene garsiausia iš „mažųjų“ būrelio yranolė „Opera“, pristatyta dar 1995 metais, tačiau iki šiol naudojama vos 2–3 proc. visų interneto naršytojų. Ji veikia greitai net ir silpnesniuose įrenginiuose, užima itin mažai operatyviosios atminties, o taip pat turi daugybę naudingų funkcijų, kurių kitos naršyklės pasiūlyti negali – nuo pritaikomo pagrindinio puslapio, nemokamo VPN ir socialinių tinklų integracijos, iki valdymo gestais, nuorodų „krepšelių“, kuriais galima dalintis su kitais, ir integruotos kriptovaliutų piniginės.

Unikalių savybių ir funkcijų turi ir tokios naršyklės, kaip „Vivaldi“, „Brave“, „Polarity“, „Tor“, „Min“. Dauguma jų deklaruoja didžiausią dėmesį skiriančios vartotojų privatumui, vos įdiegtos blokuoja reklamas bei stengiasi patraukti dėmesį išskirtinėmis valdymo, pritaikymo, naršymo patirties bei kitomis inovacijomis.

„Interneto naršyklių pasiūla išties didelė ir kiekviena jų turi savo išskirtinių bruožų. Svarbiausias klausimas: ko iš interneto naršyklės tikitės jūs? Tik į jį atsakę galėsite išsirinkti geriausią variantą“, – sako ekspertas.