Vienas labiausiai lankytojų pamėgtų vietų Rambyno regioniniame parke – Rambyno kraštovaizdžio kompleksas, kur galima susipažinti ne tik su gamtinėmis, bet ir su kultūros paveldo bei mitologinėmis vertybėmis.
Pagal projektą „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti“, kurį sumanė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, o vykdė Rambyno regioninio parko direkcija, neseniai šis kompleksas naujai pritaikytas lankymui.
Projektuojant Rambyno kraštovaizdžio komplekso atnaujinimą, siekta atskleistai šios saugomos teritorijos savitumą ir grožį, suteikti lankytojui jaukų prisilietimą prie čia esančių vertybių.
Rambyno gamtinis kultūrinis kraštovaizdžio kompleksas – išskirtinis paskutinio ledynmečio suformuotas kalvagūbris.
Čia stūkso garsusis Rambyno kalnas, čia stovėjo skalvių pilis Ramigė, kurią 1276 m. užpuolė, užėmė ir sugriovė kryžiuočiai.
Nuo XIX a. pabaigos Rambyno kalne vykdavo Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto lietuvių šventės.
Rambyno kraštovaizdžio kompleksas apima etnografiškai vertingus Bitėnų ir Bardėnų kaimus, žyminčius ne tik Mažosios Lietuvos kultūros paveldo vertybes, bet ir gamtines vertybes.
Siekiant sudaryti palankias sąlygas lankytojams susipažinti su Rambyno kraštovaizdžio komplekso vertybėmis, išmaniai nukreipiant ar paskirstant lankytojų srautus į traukos objektus, ši saugoma teritorija buvo tvarkoma kompleksiškai.
Prie Rambyno kalno turistus pasitinka riboženkis, kuris žymi Rambyno kalno prieigas ir suteikia žinių apie šią išskirtinę vietą. Susidėvėjęs šlaito atitvaras pakeistas nauja trijų grūdinto plieno juostų kompozicija.
Šalia – vieta ugniai, kur nedidelę simbolinę ugnelę bus galima uždegti saugiai.
Dažnam ant Rambyno kalno apsilankiusiam lietuviui ši vieta siejasi su kažkada vaidilučių kūrenta pagonių šventvietės ugnimi, bet, nesant tam įrengtos specialios vietos, giliai įsišaknijęs paprotys užkurti kad ir mažą gyvą ugnelę ant Rambyno kalno neretai tapdavo gaisro grėsme miškui ir taršos šaltiniu.
Nemuno gatvė veda lankytoją pro Rambyno kalną link lankytojų centro, kuriame įrengtos išsamios žinios apie šį regioninį parką.
Lankytojų centras įsikūręs gražioje miško aikštelėje, kur iki II pasaulinio karo veikė restoranas, netoliese yra išlikę seno namo pamatai, kuriame vasarodavo Vydūnas.
Būtent Rambyno alkakalnis Vydūnui visada buvo svarbiausia lietuvio širdžiai vieta, todėl čia pastatytas krėslas, tarsi sukuriant galimybę pabūti drauge su Vydūnu.
Pastatytos nuorodos, kreipiančias lankytoją eiti toliau Bitėnų kryptimi, aplankant senąsias kapines arba leistis miško taku arčiau Nemuno. Miško take atnaujintos statesnių šlaitų medinės pakopos.
Einant miško taku nuolat akį pamalonina ramiai tekančio Nemuno perspektyvos.
Vienoje iš tokių vaizdžių vietų pastatyti du krėslai, skirti šiuo taku kažkada ėjusiems Lietuvos knygnešiams ir žymiausiam jų Jurgiui Bieliniui.
Toliau miško takas veda į baltųjų gandrų koloniją, kur įrengti 4 suoliukai, nuo kurių gražu stebėti iš rytų atitekantį raiškų Nemuno kaspiną.
Truputį tolėliau įrengtas gandrų stebėjimo stovas, žinių stendas apie žymiąją Bitėnų baltųjų gandrų koloniją.
Rambyno kraštovaizdžio kompleksą būtina aplankyti kiekvienam tautiečiui, nes čia daugybė lankytinų vietų, susijusių su Mažosios Lietuvos istorija.
Ir ypač svarbu aplankyti dabar, kai visa infrastuktūra atnaujinta bei specialiai skirta didesniam lankytojų srautui.
Rambyno kraštovaizdžio kompleksas buvo tvarkomas pagal projektą „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti“, finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų Regioninės plėtros fondų lėšų.
Projekto sumanytojas – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM, o vykdytojas – Rambyno regioninio parko direkcija. Darbus vykdė UAB „Apastata“ iš Tauragės.
