Seimo narys Kęstutis Masiulis kreipėsi į Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką Ričardą Jušką, prašydamas vykdyti parlamentinę kontrolę ir komitete apsvarstyti gyvenamųjų vietovių tipologiją, renkamą statistiką, teisės aktų keitimo poreikį ir atsakingų institucijų poziciją.
„Lietuvoje priemiesčiuose gyvena 300 tūkst. gyventojų ir jų nepasiekia valstybės investicijos. Trūksta darželių, mokyklų, asfaltuotų gatvių, kanalizacijos, vandentiekio, apšvietimo, viešojo transporto.
Valstybėje trūksta strategijų, programų, kaip į šias teritorijas pritraukti investicijas ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Dar nuo sovietinių laikų statistiškai yra išskirti miestai, kurių yra 103. Į tą sąrašą patenka sparčiai nykstančios mažos gyvenvietės Žiežmariai, Žagarė, Virbalis ir kiti. O priemiestinės teritorijos laikomos kaimais, nors gyventojų sparčiai daugėja.
Avižienių kaime, šalia Vilniaus, jau 13 tūkst. gyventojų, o Smalininkų mieste nėra nė 400“, – sako parlamentaras.
Pasak K. Masiulio, spręsti šią problemą Vyriausybės ir Vidaus reikalų ministerijos yra prašyta jau ne vieną kartą, bet jokie pokyčiai nevyksta.
Vienas iš galimų sprendimų, remiantis Europos Statistikos tarnybos patirtimi, išskirti tris gyvenamųjų vietovių tipus – miestus, kaimus ir priemiesčius.
„Iki šiol priemiesčių gyventojai įskaitomi kaip gyvenantys kaime.
Valstybė, reaguodama į didelį kaimo gyventojų skaičių, finansuoja kaimo rėmimo programas, kurios nepasiekia priemiesčių, nes yra skirtos žemės ūkiui, amatininkystei, bendruomenėms ir kitiems poreikiams, kurių nėra priemiesčiuose“, – kalbėjo Seimo narys.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje kaime gyvena 32,5 proc. Lietuvos gyventojų. Palyginimui Nyderlanduose kaimo vietovėse gyvena 14,7 proc., Jungtinėje Karalystėje – 14,9 proc.
Ar ne sadizmas rodyti miestiečiams štai tokį vaizdą –
– alkas.lt/wp-content/uploads/2020/08/Salų-kaimas-Ignalinos-raj._vstt.lt_-e1598866056675.jpg
?
Sėdi lūpą patempęs miestietis daugiabučio kambaryje, už lango prabangus, ranka pasiekiamos gretimo daugiabučio sienos vaizdas (geriausiu atveju. Gali ir kita bjaurastis riogsoti) … Daugiabučio, įgrūsto čia rajono tankinimo tikslais.
O tame vaizde – ganyk akis ir sielą: žalia, kiek akys užmato. Trobelės ten kukliai įsiterpusios, nesistengia brutaliai ar narciziškai nustelbti gamtos. Ir dangaus mėlynė ežero vandenyje. Matuok ežerą grybšniais skersai ar išilgai, kai tik kūnas vandens pasiilgsta…
Reikėtų atkreipti dėmesį ir į kitą dalyką, gali būti, kad tą kaime ar priemiestyje gyvenančių skaičių didina ir tai, kad dalis jų yra tik priregistruoti (kaime ar priemiestyje), o faktiškai gyvena – dirba, mokosi miestuose. Antai, Vilniuje statistiškai apskaitoma maždaug tiek gyventojų, kiek jų buvo sovietmečiui baigiantis, kai akivaizdžiai matosi, kad žmonių jame yra ženkliai – kokiu trečdaliu – daugiau negu apskaitoma.
Taigi gal to “gyvenančiųjų” termino atsisakytina – neatspindi realybės, yra keistinas. Ypač toks neatitikimas tikrovės gali būti reikšmingas rinkimams. Taigi rinkimų sąrašus vietovėse derėtų sudaryti kitu principu, pvz., tikslingiau būtų į juos įtraukti toje vietovėje dirbančius, taip pat joje gyvenamąją vietą deklaravusius pensininkus, bedarbius.