Rugsėjo 6 d. Vilniaus universitete (VU) lankysis Lenkijos užsienio reikalų ministras prof. Zbignievas Rau. Politikas susitiks su rektoriumi prof. Rimvydu Petrausku, dalyvaus diskusijoje su VU studentais.
Su rektoriumi prof. R. Petrausku ir partnerystės prorektoriumi dr. Artūru Vasiliausku svečias apsilankys VU centriniuose rūmuose ir Šv. Jonų bažnyčioje.
Rektorius džiaugiasi, kad VU nuosekliai prisideda prie Lietuvos ir Lenkijos dvišalių ryšių stiprinimo.
„Istoriškai Vilniaus universitetas visada buvo kultūrinės, intelektinės lietuvių ir lenkų bendrystės centras, tad natūralu, kad ir dabar jis papildo, išplečia politinį dėmenį. Vilniaus universitetas yra svarbi vieta ir Lenkijos istorijai bei kultūrai.
Išties svarbu, kad atvykstantys užsienio šalių politiniai lyderiai, diplomatai savo dialogo partneriais pasirenka ne tik rektorato atstovus, bet ir Vilniaus universiteto studentus. Tai rodo universiteto intelektinį potencialą ir tai, kad šioje bendruomenėje auga būsimieji visuomenės lyderiai“, – teigia prof. R. Petrauskas.
Ministras prof. Z. Rau dalyvaus diskusijoje su VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) pirmakursiais. Diskusiją moderuos VU TSPMI dėstytojas dr. Marijušas Antonovičius.
„Per susitikimą bus aptariamos pagrindinės Lenkijos užsienio politikos kryptys ir iššūkiai, su kuriais ji susiduria. Lenkija yra svarbus tarptautinės politikos veikėjas Vidurio Europoje, todėl pokalbis neapsiribos vien tik dvišalių Lietuvos ir Lenkijos santykių aptarimu“, – tikina dr. M. Antonovičius.
Lenkijos diplomatijos vadovas 1982 m. įgijo teisės mokslų daktaro laipsnį Lodzės universitete, dėstė aukštojo mokslo įstaigose Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Australijoje ir JAV. VU apsilankysiantis ministras ėjo Lodzės vaivados pareigas, buvo Lenkijos parlamento narys.
Pastaraisiais metais VU lankėsi Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas ir užsienio reikalų ministrė Arancha Gonzalez Laya, Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja ir kiti garsūs užsienio politikai.
Ar dar tos lenkybės, besiradusios nuo Jogailos ir Vytauto išdavikiškos politikos ir plėtotos šimtmečiais yra Lietuvoje mažai. Dėl to lietuvybės užgožimo ir pati lietuvybė vos išsilaižė… O juk Oskaras Milašius, tyręs tą lenkybės įsigalėjimą, yra pasakęs, kad dėjimasis su Lenkija yra Lietuvos prapultis. Ar VU studentams yra žinoma ši O. Milašiaus išmintis!…
Gal mūsų pasakys. Ar žino VU studentai apie O . Milašiaus perspėjimus.
Gal mūsų Žemaitis pasakys. Ar žino VU studentai apie O . Milašiaus perspėjimus.
Įdomiai čia. Kažkaip per daug nesigilindamas akimis permečiau 🙂
Nežinau, Bartai, ar žino (manau, kad absoliuti dauguma tikrai ne). Prisipažinsiu – ir aš nežinojau. Niekada neteko girdėti ar diskutuoti apie tai. Be to, tai ne mano sritis, tad ne nuodėmė nežinoti. Manieji studentai taip pat tolokai nuo bet kokių filosofinių pamąstymų. Taip, sutinku, kad negražu to nežinoti. Išsilavinęs žmogus kaip ir privalėtų. Tad ačiū Vilna, Bartai už priminimą. Atkreipsiu į tai dėmesį.
Iš dalies sutinku su Milašiaus įžvalgomis. Iš tiesų istoriškai mūsų tapatumui neigiamos įtakos turėjo per stiprūs istoriniai ryšiai su Lenkija. Esu labiau kultūrinio baltiškojo tapatumo šalinkas. Labiau imponuoja glaudesni ryšiai su braliukais latviais. Bet istorija mus, baltus, negailestingai perdalijo ir suskaldė, o lietuvius “spaudė” vis labiau suartėti su slavais. Tai ištrynė tradicinį mūsų individualizmą, tapome kažkokais “hibridais” – gilumoje individualistais, tačiau apsimetame kolektyviškais (nes klaidingai manome, kad kolektyvizmas yra privalumas, o individualizmas, verslumas – yda). Toks sinkretizmas tapo savotišku mūsų “tapatumu”, deja.
Aukščiau parašiau “iš dalies” todėl, kad šiuo metu lenkai tikrai yra mūsų pozityvūs partneriai, tad ką parašiau prieš tai, dabar nebegalioja. Ar pastebėjote, kad šių dienų aršiausi antiolonistai kartu yra rusofilai? Aš pastebėjau. Tai tiesiog viena iš daugelio putlerinės Rusijos strategijų – supriešinti mus su kaimynais, pirmiausia – lenkais. Tam labai tinka istorinis kontekstas ir dažnas nemąstantis patriotas lietuvis ant to “pasimauna”. Tai paranku rusijai (“skaldyk ir valdyk”). Tą patį norėtų padaryti ir su kitais kaimynais bei partneriais – latviais, vokiečiais ir t.t. Tačiau žino, kad nepavyks. Tad mus sukiršinti su lenkais jiems patogiausia. Tačiau taip pat nepavyks 🙂
Ar svarbu profesija? Yra humanitarikos dalykų, kuriuos kiekvienas diplomuotas turi būti bent girdėjęs (jei jis gauna tik diplomą, ne išsilavinimą).
Beje, žinome, kas VU rektorius. O kas jį valdo? Tenka girdėti apie (?per) didelę kaimynės įtaką
Nesu tikras, ar taa įtaka šiuo metu per didelė.
Be abejo, žinau – rektorius Petrauskas. Abejoju, ar kas nors jį “valdo”. Tiesiog mokslininkas, kaip ir kiti, turi savo nuomonę ir ją reiškia. Atvirai sakant, nesu įsigilinęs į Petrausko darbus. Žinau tik tiek, kad jis yra istorikas, Lietuvos vidurmažių specialistas.
Sutinku, kad išsilavinusio žmogaus akiratis turi būti platus. Tačiau šiais laikasi ne visiem tai pavyksta. Nebepavyksta “apžioti” jau profesinės literatūros. Deja (labai gaila), gyvename inteligentijos nykimo laikais. Kontekstas verčia tapti siaurais amatininkais. Jei anksčiau stebėdavomės, kaip, pvz., JAV profesorius fizikas nežino kur yra Lietuva, tai dabar tuo jau nebesistebiu.
Aišku, turiu ydų – pvz., kaip kad čia rašyti komentarus, kas atima laiką. Vis save įkalbinėju, kad reikia taupyti laiką ir t.t. Bet noris kartais pabendrauti, išsakyti savo nuomonę 🙂 Tačiau jei elgtis racionaliai ir išlikti “ant bangos” – tai šias laikasi turi labai save “susiaurinti” ir atsiriboti nuo visko, kas tiesiogiai nesusiję su tavo tyrimų sritimi. Beje, gal ir aš greitai “susisiaurinsiu” ir čia, Alke mano komentarų nebeliks, arba parašysiu tik labai ratais atvejais.
Kada paskutinį kartą skaičiau grožinės literatūros kūrinį? Nepamenu – prabėgo jau dešimtmečiai. Tad kaip aš galiu rasti laiko gerb. Milašiui, jei naktimis miegoti neleidžia mintys apie krūvas neatliktų darbų, nespėtų peržvelgti sudentų darbų, vis dar neužbaigtų mokslinių profesinių straipsnių ir neatsakytų interesantų laiškų? Va, rašau šį komentarą, bet ne tai šiuo metu turėčiau daryti. Tesiog valios nebepakanka vėl atsakinėti į laiškos ar “susiimti” ir vieną karta užbaigti seniai pradėtą straipsnį.
Štai, šių laikų mokslininko/dėstytojo gyvenimas. Mes prarandame (visiškai prarandame) inteligenciją ir tampame savo siauros srities amatininkais. Kitaip, deja, ir neįmanoma.
Na, pasak kai kurių atsilikusių ,,dėstytuvų”, kalbų ir istorijos mokslų turiniui kaimynės poveikis stiprus. Už tai toks atmestinas bei prolenkiškas (bumbliauskinis) jaunųjų lituanistų ir istorikų požiūris į LK vaidmenį, reikšmę, išsaugojimo svarbą, bei į LT istoriją. Kai išklausai ,,eksperto”, tai griūk negyvas.
Taip – Kremlius visais laikais taip veikė – svetimomis rankomis. Stengėsi kaimynus susilpninti tarpusavio kovoje, kad vėliau beliktų tik ,,priglausti” nuo kovos nusilpusius. Tačiau to, kad ir iš kitos pusės irgi to paties tyko, ir tikisi ,,atgauti savo” – nepastebėti irgi negalima.
Na taip, pritariu. Lenkai ne latviai – savų ambicijų jie turi. Reikia tai įvertinti (pavardės, mokyklos), tačiau neperžengti tos ribos, kurios peržengimas palankus Rusijai.
Pvz, aš jau seniai rašau, kad Lietuvoje (kaip ir kitose šalyse) valstybinės mokyklos gali būti tik tos, kuriose dėstoma VALSTYBINE LIETUVIŲ kalba. Tad rusiškos, lenkiškos mokyklos Lietuvoje yra sovietinis anachronizmas.
Tačiau tai nereiškia, kad jaučiu kokį nors priešiškumą Lenkijai (Rusijai tai tikrai jaučiu). Tiesiog tokia mano pilietinė pozicija, o su Lenkija (taip pat Latvija, Estija ir t.t.) gerinti santykius ir kartu atsispirti prieš įvairias grėsmes tikrai prasminga.
Nors artimiausia mums šalimi visuomet turi išliketi Latvija. O Lenkija ir kt. Vakarų demokratijos – tik po jos.
Jokios abejonės. Ne tik mums prasminga – Lenkijai dar prasmingiau. Ir ji tuo strategiškai, labai sumaniai pasinaudos. Lygiai kaip naudojosi strateginių objektų statyba (keliai, el. perdavimo linijos, kiti energetikos klausimai) – reketavo, vilkino iš paskutiniųjų, turėdama tikslą įvaryti į kampą ir taip priversti kuo daugiau savo neteisėtų įnorių patenkinti. Elgėsi, tartum savo pagalbiniame ūkyje, tartum mes, o ne ji mums skolinga.
Taip, neduok Dieve, jei teks priimti jos ,,nesavanaudišką pagalbą”, teks tai tylomis praryti.
Nesuvokiu, kai žmonės nemato abiejų sesyčių ambicijų ir siekių panašumo, iš jų abiejų bendro DNR išplaukiančio (beje, visada kalbu apie politikus, ne apie tautas – politikai tautas vieną prieš kitą užsiundo, žmonės ne patys susigalvoja kariauti, diversijas rengti ).
Naivybių naivybė manyti, kad dedantis į artimesnius dvišalius santykius su Lenkija taip būtų galima užtikrinčiau Lietuvai “atsispirti prieš įvairias grėsmes”. Tai populistinis supratimas, patvirtinantis būtent įvykusį, anot paties, “inteligencijos sunykimą”. Kas dėl artimesnės Lietuvos dvišalystės su Lenkija, tai ji tegali tik didinti grėsmes. Nors Lenkija politikoje vaizduoja, kad pati nuo Rusijos neapsigintų, tačiau kartu ir visaip viešai peršasi, kad esanti Lietuvos, Baltijos šalių gynėja, atseit, nuo grėsmių iš Rusijos. O iš tikrųjų veikiau siekia, kad Baltijos šalys ją gintų nuo Rusijos. Beje, pasigesčiau net ir JAV artimesnio pasitikėjimo santykių su Lenkija. Tiesa, Trump’as bandė juos suartinti, bet dabar atėjus Biden’ui vėl tai prislopo. Be abejonės tam yra priežasčių…
Daug melagystės pateikė,deja, dabartinis VU rektorius.Žinotina,kad daugelį amžių ,ypač prieškary, VU buvo ypatingai antilietuviškas,ženkliai prisidėjo prie lietuvių polonizacijos,-jos padarinius skaudžiai Lietuva jaučia ir šiandien. Kyla klausimas: kas nutiko su dabartiniu ir prieš jį buvusiu VU rektoriais,kad taip jie slepia anų dienų jo antilietuvišką veiklą ?
Tai , kad, Tamsta, pats ir atsakei į savo klausimą.
O gal. “Jezuitiškai – poloniška” šmėkla, pasislėpusi VU požemiuose , rūsiuose išlenda ir gąsdina VU rektorius. Brrr.
Įvedę gūgle Vilnius University rankings, išvystame ką? Nėra geriausių 200 Europos universitetų sąraše. Susireikšminimas ir pasipūtimas kartas nuo karto galimai išlenda dėl nepilnaveriškumo komplekso? Tartu, Varšuvos, Prahos… – yra! 200 universtitetų – oi, daug, bet VU ten – nėra. Gaila vaikų.