VRM siūlo keisti ES teisinę sistemą

Reaguodama į Baltarusijos režimo sukeltą migracijos krizę Vidaus reikalų ministerija (VRM) parengė pasiūlymus tobulinti Europos Sąjungos (ES) teisės aktus sienų apsaugos ir prieglobsčio srityse, kad nedemokratinių šalių režimai negalėtų piktnaudžiauti ES prieglobsčio sistema politiniais tikslais.

Šie pasiūlymai bus pateikti svarstyti ES valstybių narių vidaus reikalų ministrams. Jie taip pat bus pristatyti šeštadienį Lietuvoje viešėsiančiam Europos Komisijos (EK) vicepirmininkui Margaričiui Šinui.

Siūloma suteikti daugiau teisių šalims gintis nuo grėsmių

Lietuva siūlo, kad, iškilus grėsmėms ES šalių nacionaliniam saugumui, laisvam žmonių judėjimui ir kylant hibridinių atakų pavojams, būtų apibrėžta, kokių priemonių ES šalys narės turi teisę imtis.

Pavyzdžiui, Šengeno sienų kodekse numatyta, kad, kilus grėsmei viešajai tvarkai ar vidaus saugumui, šalys gali atkurti vidaus sienų kontrolę, tačiau priemonių dėl papildomos išorės sienų kontrolės šiuo metu nenumatyta.

Dar šiemet EK ketina pateikti teisėkūros pasiūlymą keisti Šengeno sienų kodeksą, kad jis apimtų ir tokias situacijas kaip grėsmė visuomenės sveikatai, pavyzdžiui, sukeltą COVID-19 pandemijos. Lietuvos nuomone, rengiant pakeitimus reikia atsižvelgti ne tik į pandemiją, bet ir neteisėtą migraciją, kilusią dėl politinių tikslų.

Be to, siūloma ES teisės aktuose kaip vieną iš galimų ES išorės sienų apsaugos priemonių numatyti fizinio barjero įrengimą. ES teisėje numatytas finansavimas sienų apsaugos priemonėms. Atitinkantis poreikius ES finansavimas turi būti užtikrintas ir fiziniam barjerui prie išorės ES sienos statyti.

Tai sukuria pridėtinę vertę visai ES ir yra svarbu tiek atvykimo valstybei narei, tiek kitoms valstybėms narėms, nes dažnai tikslo šalis nėra ta šalis, į kurią neteisėtai kirsdami ES išorės sieną atvyksta migrantai.

Taip pat siūloma, kad iškilus hibridinės atakos ar panašiai grėsmei valstybės narės turėtų teisę apriboti galimybes kirsti ES išorės sieną. Prieglobsčio prašytojai atvykti galėtų tik per sienos perėjimo punktus.

Raginama sustabdyti piktnaudžiavimą

„Šie teisės aktų pakeitimai turėtų užtikrinti stiprią ES išorės sienų apsaugą ir panaikinti galimybę neteisėtiems sienos kirtimams, ypač ekstremaliųjų situacijų atvejais. Taip pat turėtume numatyti būdus, kaip sustabdyti nedemokratiškų režimų  galimybes  pasinaudoti migracijos srautais kaip politine priemone.

Mums reikia ryžtingo atsako, greitų ir konkrečių sprendimų, padedančių kovoti su politiškai motyvuotu neteisėtos migracijos ir hibridinių grėsmių panaudojimu. Svarbiausia, kad ES teisės pokyčiai būtų orientuoti į stipresnę sienų apsaugą, bendrus išorės sienų stebėjimo standartus ir neteisėto atvykimo prevenciją, o ne į nekontroliuojamo migracijos srauto padarinių sprendimą“, – sako Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Dėl didelio neteisėtų migrantų srauto kylančių ekstremaliųjų situacijų Lietuva siūlo taikyti ES teisinio reguliavimo išimtis.

Ekstremaliosios situacijos atveju prašymai suteikti prieglobstį galėtų būti pateikiami tik nustatytuose sienos perėjimo punktuose ir diplomatinėse atstovybėse trečiosiose šalyse, o visi neteisėtai ES sieną kirtę asmenys būtų laikomi neįleistais iki nebus priimtas sprendimas dėl jų prašymų suteikti prieglobstį.

Siekiant užkirsti kelią antriniam judėjimui – vykti į kitas ES valstybes, tokių prieglobsčio prašytojų  judėjimo laisvė turėtų būti apribojama, kol bus išspręstas jų statuso klausimas.

VRM taip pat laikosi nuomonės, kad būtina stiprinti ES pastangas bendradarbiavimo su migrantų kilmės šalimis srityje. Šiuo atveju ES turėtų naudoti visus prieinamus svertus veiksmingai readmisijai užtikrinti, t. y. kad kilmės šalys priimtų grąžinamus savo piliečius.

Veiksmingi sprendimai padėjo suvaldyti krizę

„Susidūrę su migrantų antplūdžiu ėmėmės neatidėliotinų sprendimų, kurie buvo veiksmingi ir padėjo suvaldyti šią krizę. Panašių priemonių nacionaliniu lygiu ėmėsi ir kitos migrantų antplūdį patyrusios šalys – Latvija, Lenkija.

Dabar svarbu, kad galimybės ginti nacionalinį saugumą tokių ekstremaliųjų situacijų atveju būtų įtvirtintos ES teisėje – kad nedemokratiniai režimai negalėtų daryti politinio spaudimo ES.

ES valstybės narės vieningai sutaria, kad, siekiant išsaugoti laisvą judėjimą Šengeno erdvėje, išorės sienos turi būti apsaugotos, užtikrinant aukščiausią saugumo lygį. Tam vien nacionalinio lygmens priemonių nebepakanka, reikia naujų bendrų ES lygmens sprendimų“, – sako A. Bilotaitė.

Rugpjūtį Lietuvos vidaus reikalų ministrė inicijavo ES vidaus reikalų ministrų susitikimą, kuriame aptarė būtinybę tobulinti ES teisės aktus, susijusius su sienų apsauga ir prieglobsčiu, ir pradėjo burti iniciatyvą palaikančias valstybes nares.

Šis klausimas bus keliamas Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje, kuris vyks spalį. Būtent EVT apibrėžia ES laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės teisėkūros ir veiksmų planavimo strategines gaires ir jomis EK vadovaujasi teikdama teisėkūrinius pasiūlymus.