Tvarus nelygu ekologiškas: kaip atskirti?

Renkantis maisto gaminiai parduotuvėje, sukasi galva – vieni užauginti ekologiškai, kiti – tvariai, dar vieni – organiški arba pažymėti lipdukais „bio“.

Kaip nepasiklysti ženklinimo gausoje ir kodėl tvarumas maisto pramonėje tampa svarbiu bruožu vartotojo pasirinkimui?

Ekologiškų gaminių vartojimas Lietuvoje tik įsibėgėja – praeitų metų apklausos duomenimis, 14 proc. Lietuvos gyventojų perka ekologiškus gaminius kartą per savaitę ar dažniau, 34 proc. – kartą ar kelis kartus per mėnesį.

Dalis apklaustųjų (18 proc.) negalėjo nurodyti, kaip dažnai perka ekologiškus gaminius, nes netikrina etikečių.

Pasak tyrimą sumaniusios VšĮ „Ekoagros“ plėtros vadovės Eglės Akelaitienės, skaityti produktų etiketes taip pat reikia mokėti.

Visi Europos Sąjungoje (ES) pagaminti ekologiški fasuoti maisto gaminiai ženklinami ES ekologinės gamybos logotipu, o lietuviški gaminiai, skirti tik šalies rinkai, gali būti ženklinami nacionaliniu ekologiškų gaminių ženklu „Ekologinis žemės ūkis“.

Neženklintus nefasuotus gaminius gali parduoti tik ūkininkai, turintys sertifikatus.

„Sąvoka „ekologiškas“ reiškia, kad gaminys pagamintas kontroliuojamu ekologinės gamybos būdu. Deja, užrašai ant pakuočių „tik iš natūralių sudėtinių dalių“, „be hormonų“, „genetiškai nemodifikuota“, „ūkininkų gamyba“, „natūralus“ ir kiti panašūs nepatvirtina, jog maistas yra ekologiškas“, – teigia E. Akelaitienė.

Pasak žinovės, žodžiai „organiškas“ ir „ekologiškas“ iš esmės yra sinonimai, bet vartotojams neretai susidaro klaidingas įspūdis, kad organiškas maisto gaminys yra geresnis nei ekologiškas ar atvirkščiai.

Vartotojų pasirinkimui įtakos turi ne tik maisto gaminių ekologiškumas, bet ir jų tvarumas.

Remiantis šių metų birželį „PwC“ paskelbtu Pasaulio vartotojų nuomonių tyrimu, kas antras (54 proc.) vartotojas sutinka mokėti daugiau už ekologiškus gaminius, o 44 proc. – už tvaresnes pakuotes.

Visgi, pasak didžiausios Lietuvoje sulčių gamybos įmonės „Eckes-Granini Lietuva“ vadovo Mariaus Gudausko, tvarumas nėra vien tik rūpestis „žalesnėmis“ gaminių pakuotėmis – tvari turi būti ir produkto gamyba bei visa įmonės veikla.

„Ekologiškai užauginti vaisiai vartotojams yra įprasti, tačiau retas kuris žino, kad ekologiškas nelygu tvarus.

Tvarus vaisių auginimas apima ne tik draugiškesnį aplinkai ūkininkavimą, bet ir tinkamą atlygį, socialines garantijas tokiuose ūkiuose dirbantiems žmonėms, bendravimą su vietos bendruomene, atsižvelgiant į jos lūkesčius, nes vaisių soduose vykdoma veikla gali turėti įtakos ir vietos gyventojų gyvenimo kokybei“, – pasakoja M. Gudauskas.

Gamintoja sultims „Elmenhorster“ jau ne vienerius metus naudoja tvariai užaugintus apelsinus, o iki 2030 m. siekiama gaminti sultis tik iš tvariai užaugintų vaisių.

Artimiausiuose planuose – koncentruotos sultys iš tvariai užaugintų obuolių.

„Daugelis įmonių jau eina tvarumo kryptimi, tačiau vis dar tenka išgirsti nuomonių, kad tai tėra noras pasipuikuoti ir gauti dėmesio.

Vis dėlto tikiu, kad verslo vaidmuo yra itin svarbus mažinant poveikį aplinkai, diegiant tvaresnius sprendimus savo veikloje ir siūlant vartotojams tvaresnius gaminius“, – komentuoja M. Gudauskas.

Augantį poreikį tvaresniems gaminiams rodo ir kylantys jų pardavimai. Pavyzdžiui, sulčių iš tvariai užaugintų vaisių kasmet nuperkama 10 proc. daugiau.

Tarptautinio tvarumo sumanymo „Sustainable Juice Covenant“ (SJC) duomenimis, prie sumanymo prisijungę sulčių gamintojai 2019 m. pardavė 1,013 mlrd. tonų tvarių sulčių, kai 2018 m. šis skaičius siekė 923 mln. tonų.