Dzūkijos sostinėje Alytuje – nusilenkimas Miesto sodui

Rugpjūčio 29 d. Alytaus kraštotyros muziejus kviečia į Lietuvos muziejų kelio programos „Kultūriniai kraštovaizdžiai: parkų ir sodų menas“ renginius.

Tarpukariu Miesto sode užgimę ir dar ilgus dešimtmečius gyvavę papročiai muziejaus sumanymu atgims istoriją ir dabartį vienijančiais susitikimais.

Česlovo Milošo įkvėptas „Tėvynės ieškojimas“

2019–2021 m. Lietuvos muziejų asociacija ir jos nariai-muziejai įgyvendina nacionalinės kultūrinės tapatybės formavimo ir puoselėjimo programą „Tėvynės ieškojimas“, skirtą Lietuvos Respublikos atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. 30-mečio sukakčiai 2020 m. pažymėti.

Kultūros paveldo svarbos projekto „Lietuvos muziejų kelias“ programą įkvėpė Nobelio literatūros premijos gavėjo ir Lietuvos garbės piliečio Česlovo Milošo (Czesław Miłosz) kūryba.

Jis – vienas didžiųjų XX a. rašytojų, itin jautriai ir tauriai savo kūriniuose išreiškė Tėvynės ieškojimo temą, savo literatūrine kalba pasauliui prakalbo apie Lietuvos kraštovaizdžius ir jo paties niekad nepalikusias gimtojo krašto dvasias.

Tad neatsitiktinai 2019 m. ši programa prasidėjo Šeteniuose, Č. Milošo gimtinėje prie Nevėžio ir kvietė ieškoti Tėvynės per temos „Vandenų kultūrinė atmintis“ vaizdinius.

2020 m. siekta pasižvalgyti nuo kalnų, kalvų, priekalnių, piliakalnių ir bokštų į erdves, į jų kultūrinį atminimą dailėje, muzikoje, folklore, fotografijose, kitose meno ir istorijos formose.

Trečiaisiais programos „Tėvynės ieškojimas“ metais „Lietuvos muziejų kelias“ visą Lietuvą apjuosia renginių, skirtų atgaivinti istorinių parkų ir sodų kultūrinę atmintį.

„Kultūriniai kraštovaizdžiai: parkų ir sodų menas“ – įvairiomis formomis lankytojams pasakoja apie jų kūrėjus, istorijas, sunykimo pavojus ir išsaugojimo bei atkūrimo galimybes.

Nebaugina orų prognozės

Žemaitijos, Mažosios Lietuvos ir Suvalkijos (Sūduvos) garsiausius ir mažiau lankytojams žinomus parkus ir sodus aplankęs Lietuvos muziejų kelias Dzūkijoje taip pat nestokoja įspūdingų renginių. Jau apsilankiusių Aštriosios Kirsnos dvare, pasėdėjusių 200 metų uosio pavėsyje Veisiejų dvaro parke, pabuvojusių Leipalingyje, dar laukia Druskininkai, jėzuitų sodo atkūrimo idėja Merkinėje, Birštonas, Abromiškės ir Trakai.

Paskutinį rugpjūčio sekmadienį programos rengėjai primygtinai pataria atvykti į Dzūkijos sostinę.

Alytaus kraštotyros muziejus, kasmetinis Lietuvos muziejų kelio dalyvis, kviečia miesto gyventojus ir svečius dalyvauti istoriją ir dabartį vienijančiuose renginiuose, paklausyti (ar prisiminti) tarpukariu užgimusius ir dar ilgus dešimtmečius gyvavusius papročius.

Muziejininkų manymu viena svarbiausių jų tarpe – miestiečius vienijęs pomėgis Alytaus Miesto sode savaitgaliais rengti koncertus ir kitus kultūrinius renginius.

Tad ir šių metų Lietuvos muziejų kelio programoje Dzūkijos sostinėje Alytuje numatomos panašios veiklos:

rugpjūčio 29 d., 16 val. Alytaus kraštotyros muziejuje skambės akordeono garsai – gros Lazdijų meno mokyklos Veisiejų skyriaus akordeono klasės mokiniai (mokytoja Irena Gudebskienė) bei bus pristatyta istorinių fotografijų paroda „Miesto sodas – Alytaus laisvės dvasia“.

17 val. muziejaus darbuotojai kvies į ekskursiją po šiandieninį Miesto sodą, supažindins su išlikusiais želdiniais, sodo išplanavimu, lankytinomis vietomis.

Neramiai stebėdami rudenėjančių orų prognozes, rengėjai ragina pasirūpinti skėčiais, tinkama avalyne bei rūbais ir teigia, jei tik norinčių bus, ekskursija vyks ir per lietų.

Alytaus kraštotyros muziejus renginius rengia su partneriais: Senamiesčio bendruomene ir edukologe Aldona Marcinkevičiene.

Alytaus miesto sodas – rožės ir voveraitės

Rožynais garsėjantis Miesto sodas, įkurtas pačiame Alytaus centre. Miestiečiai neveltui juo didžiuojasi: retas miestas Lietuvoje pačiame miesto centre turi tokį rožynais garsėjantį sodą, kuriame dar gyvena ir pūstauodegės voveraitės. Sode auga 55 medžių ir krūmų rūšys.

Sodas baigtas kurti 1931 m. Iki šių dienų išliko 1936 m. pagal miesto inžinieriaus V. Trečioko projektą įrengtas fontanas su baseinėliu, kuriame tarpukariu plaukiojo auksinės žuvelės ir žydėjo lelijos.

Sakoma, kad saulėtą dieną einant prie fontano reikia sugalvoti norą – tuomet tarp į viršų šokinėjančių vandens purslų ieškoti vaivorykštės. Jei ją pamačius norą mintyse pakartosite – jis išsipildys.

Greta fontano auga baltoji japoniškoji magnolija, čia pat ir retas Lietuvos miestų parkų ar sodų augalas – europinis kukmedis. Jis įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, kaip natūralioje gamtoje visiškai išnykęs medis.

Stovint prie fontano puikiai matosi šokių aikštelė. Tarpukariu vasaros vakarais joje grodavo ulonų dūdų orkestras, jaunimas rinkdavosi pasišokti.

Be šios aikštelės dar yra meilės ir vaikų aikštelės. Meilės aikštelė – arčiausiai senosios Alytaus gimnazijos – šiandien čia įsikūrusi Dailiųjų amatų mokykla.

Gimnazistai pasprukę iš pamokų šioje aikštelėje skirdavo pasimatymus – taip ji ir gavo meilės aikštelės pavadinimą.

Miesto sode atkreipia dėmesį paminklas „Laisvės angelas“ – tai pagarbos ir atminimo ženklas, žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę.

Paminklo ir skulptūros autorius – žinomas skulptorius, dzūkas Antanas Aleksandravičius. Mieste sklandė gandai, kad angelo skulptūrai jis prikalbinęs pozuoti jaunutę gimnazijos mokytoją.

Paminklas pastatytas 1929 m., 1934 m. jį sudaužė trenkęs žaibas. Paminklas po keleto metų buvo atstatytas, bet šeštame dešimtmetyje nugriautas politiniais sumetimais. Šiandieninis Laisvės angelas Alytaus Miesto sodą papuošė 1991 m.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Miesto sodu rūpinosi sodininkas Hansas Faitušas, vėliau jo sūnus. Parkas labai nukentėjo 1944 metų vasarą, vykstant dideliems mūšiams Alytuje.

Naujam gyvenimui parkas prikeltas 1957 metais, kai jį ėmėsi tvarkyti sodininkas Stasys Marcinkevičius.

Dideliu dr. Vytauto Nedzinsko rūpesčiu 1992 metais buvo įsteigta Parkų direkcija (dabar VšĮ ,,Alytaus parkai”), kuri Miesto sodu rūpinasi ir dabar.

1997-1999 m. Miesto sodas buvo atnaujintas, pagal klaipėdiečių architektų Jadvygos Kijauskienės ir Giedriaus Garjonio parengtą projektą.

1999 m. senasis miesto parkas su fontanu įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamų kultūros vertybių registro urbanizuotų vietovių sąrašą.

Parengta pagal Lietuvos muziejų asociacijos ir Alytaus kraštotyros muziejaus pranešimą