Piniginiai dalykai lemia ir psichologinę būseną

Šią gegužę atlikti tyrimai rodo, kad daugiau nei penktadalis šalies gyventojų per mėnesį nesutaupo nė cento.

Duomenys iliustruoja prastą dalies lietuvių požiūrį į taupymą, tačiau būtent nestabili finansinė padėtis sukelia problemas, kurios gali paveikti žmogaus sveikatą bei sukelti įvairias psichologines ligas. „Credit24“ Klientų patirties valdymo vadovė Donata Stoškuvienė atkreipia dėmesį į finansinį užtikrintumą ir glaudžią jo sąsają su žmogaus psichologine būsena.

„Daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų per pastaruosius metus susidūrė su pinigų stygiumi. Šis rodiklis turi įtakos žmonių psichologinei savijautai, kuri pandemijos laikotarpiu buvo itin pažeidžiama.

Finansai yra neatsiejama visuomenės gyvavimo dalis, tad atsakingas jų naudojimas lemia ir bendrą žmogaus savijautą.

„Credit24“ tyrimas atskleidė, kad pinigus rečiausiai taupo žmonės, neturintys aukštojo išsilavinimo, todėl labai svarbu kalbėti apie finansinį raštingumą, taupymą ir būdus, kaip susitvarkyti tiek su finansine, tiek su psichologine našta“, – teigia D. Stoškuvienė.

Užklupusios finansinės problemos žmogaus galvoje įjungia streso mygtuką, kurį pašalinti vėliau tampa labai sudėtinga. Kai kuriems žmonėms netgi gali tapti per sunku pasirūpinti savo ar šeimos gyvenimu savarankiškai, atsiradusias socialines problemas išspręsti reikia pagalbos.

Tokio tipo pagalbą ir paslaugas teikiančiam Vilniaus miesto socialinės paramos centrui „Credit24“ skyrė 500 Eur finansinę paramą, kuri bus skirta vaikų iš socialinės rizikos šeimų išvykai.

Psichinės sveikatos problemos susijusios su skolomis

Pinigų stygius ir dėl jo augantys įsiskolinimai lemia didėjantį žmonių irzlumą, baimę ir nesaugumo pojūtį. Psichologė Ugnė Juodytė teigia, kad ilgainiui šie pojūčiai gali peraugti į rimtas psichologines ligas, dėl kurių kenčia ir aplinkiniai žmonės.

„Dar prieš dešimtmetį „JAMA Psychiatry“ žurnale buvo skelbiami tyrimo rezultatai, kurie aiškiai rodė, jog tie namų ūkiai, kurių pajamų lygis buvo žemas, pateko į didesnės rizikos grupę. Jai būdingi psichikos sutrikimai – aukštas nerimas, chroniškas stresas, depresija, panikos atakos, apatiškumas, žemesnis savęs vertinimas bei piktnaudžiavimas svaigalais.

Kita apklausa, kurios metu buvo išanalizuota daugiau nei 40 tūkst. namų ūkių, atskleidė, jog 25 proc. psichinės sveikatos problemų turinčių žmonių taip pat turėjo asmeninių skolų, be to, 50 proc. žmonių, turinčių problemines skolas, taip pat pranešė bent apie vieną psichinės sveikatos problemos simptomą.

Tad ir psichologinė būsena priklauso nuo finansų, ir finansai nuo būsenos“, – teigė psichologė U. Juodytė.

Ilgalaikės finansinės problemos sukuria nevisavertiškumo kompleksą

Dalis žmonių bando slėpti finansinio nestabilumo sukeliamus nemalonius jausmus. Tiesa, ilgainiui žmogaus galvoje užgimsta nepasitikėjimo savimi kompleksas, kuris neleidžia judėti pirmyn, ypač tada, kai galvoje nuolat kirba mintys apie slegiantį kreditą.

„Pinigų stygių patiriantys žmonės lygindami save su aplinka dažnai labiau nepasitiki savimi. Jie gali turėti įsitikinimus, stereotipus, kurie nepadeda palaikyti aukštesnio savęs vertinimo.

Taip pat svarbu paminėti, kad pasitikėjimas savimi kinta. Jei žmogus kažkuriame periode finansinį stabilumą turi – savęs vertinimas stiprėja arba tiesiog būna stabilus. Jei ateina periodas, kai finansinė situacija pablogėja – žmogus gali savimi nusivilti ir tikėjimas savo galimybėmis krenta“, – pasakoja psichologė.

Pataria neužsisklęsti ir savo problemomis pasidalinti

Psichologijos ekspertė U. Juodytė siūlo keletą patarimų, kaip tvarkytis su stresu, kylančiu dėl prastos finansinės padėties.

„Stresą patiriame visi, tad išvengti jo nepavyks. Priminkite sau, kad finansinėje situacijoje dabar nesiseka, tačiau tikrai yra ne viena sritis, kurioje viskas gerai.

Jei esate būsenoje, kai tokių situacijų atrasti nepavyksta – pasikalbėkite su aplinkiniais, specialistais. Dažnai pokalbis su kitu žmogumi padeda pamatyti daug galimybių ir pozityvių dalykų. Mažiau būkite įsivaizdavimuose ir interpretacijose – tikrinkite juos veikdami. O kai ištinka sėkmė – pasidžiaukite tuo.

Svarbu su problemomis nelikti vienam. Dalintis su artimaisiais, specialistais iškilusiais nesklandumais ir ieškoti išeičių. Stresą mažinti padeda aktyvi fizinė veikla, buvimas gamtoje, kvėpavimo pratimai, pozityvių žmonių aplinka, subalansuotas poilsis, miego kiekis ir mityba.

Priminkite sau, kad gyvenimas kinta, situacijos keičiasi, tad ir finansinė situacija keisis jei ieškosime sprendimų, o ne užsisklęsime tik savyje“, – pataria U. Juodytė.

D. Stoškuvienė priduria, kad savo finansus ir emocinę būseną geriau sekti galima ir įvairių išmaniųjų programėlių pagalba.

„Parsisiųskite bet kurią nemokamą asmeninio biudžeto planavimo programėlę ir sekite savo pajamas bei išlaidas – galbūt mėnesio gale gavę vizualią ataskaitą pastebėsite, kam išleidžiate per daug.

Pavyzdžiui, galbūt neadekvačiai didelė dalis jūsų pinigų išeina drabužiams ar pramogoms, o galbūt pamiršote apie kokią nors prenumeratą. Taip pat pasinaudokite ir meditacijos, kvėpavimo mokančiomis arba „baltojo triukšmo“ programėlėmis, kad išmoktumėte nusiraminti ir lengviau užmigti“, – sako „Credit24” Klientų patirties valdymo vadovė.