Sekmadienis, 26 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Lietuvė, savo šokiais užkariavusi pasaulį

www.alkas.lt
2021-07-31 06:31:36
4
Lietuvė, savo šokiais užkariavusi pasaulį

Andra Vaidilaitė | Asmeninio albumo nuotr.

Šokėja iš Lietuvos, susišlavusi aukščiausius apdovanojimus šokių pasaulyje. Moteris, gyvenusi trijuose skirtinguose žemynuose. Pasaulio čempionė, kuria tapo būdama vos keturiolikos metų.

Nepaisant visų kvapą gniaužiančių pasiekimų, Andros Vaidilaitės vardas mūsų šalyje žinomas nedaugeliui. Tad kas ši įspūdingas karjeros aukštumas pasiekusi lietuvaitė ir kaip atrodė jos kelionė, atvedusi iki ten, kur ji yra dabar?

Įsimylėjo šokį dar vaikystėje

Andros šokėjos karjera prasidėjo dar ankstyvoje vaikystėje. Būdama ketverių metukų ji pradėjo šokti žymiajame Klaipėdos Lotynų Amerikos sportinių šokių kolektyve „Žuvėdra“.

Jau nuo pat mažumės mergina treniravosi pas geriausius savo srities profesionalus – Andra pakliuvo į „Žuvėdros“ įkūrėjų Onos Skaistutės ir Romualdo Idzelevičių rankas.

Kaip ji teigia, meilę šokiams pajuto nuo pat mažų dienų: „Man niekada nekilo klausimas, ar aš tikrai noriu šokti, tėvams niekada nereikėjo galvoti, ką aš veiksiu. Nuo pat pradžių buvo labai aišku, kad aš būsiu šokėja.“

Tėvynėje įgijusi tvirtus šokio pagrindus, tolesnius karjeros žingsnius mergina nusprendė žengti užsienyje. Būdama dešimties, Andra pasinėrė į šokių sūkurį už Lietuvos ribų ir tapo Europos čempione dar priklausydama jaunučių kategorijai.

Vos tik įsibėgėjus karjerai Europoje, talentingą merginą pastebėjo šokėjai iš Amerikos. Ją, tuo metu dvylikametę, pakvietė atvykti šokti į Kanadą.

„Tai buvo galimybė treniruotis su labai aukšto lygio treneriais, skraidyti po visą pasaulį. Tėvai nusprendė, kad tikrai verta pabandyti. Iš pradžių nuskridome ten trims mėnesiams, bet kadangi viskas taip patiko, su visa šeima persikėlėme ten gerokai ilgesniam laikui“, – pasakoja Andra.

Pakėlusi sparnus už Atlanto, ji ir toliau sunkiu darbu skynėsi kelią į savo šlovės Olimpą. Vos po 2 metų nuo atvykimo į Kanadą, šokdama už šią šalį, mergina tapo Pasaulio čempione.

Noras pateisinti lūkesčius

Kanados sostinėje Toronte Andra gyveno iki pilnametystės. Tačiau istorija su šiuo miestu nenutrūkusi dar ir šiandien, mat būtent Toronte, moteris yra atidariusi savo šokių mokyklą, į kurią parskrenda kas 4–5 savaites.

Subūrusi profesionalių mokytojų kolektyvą, kurie rūpinasi jos mokiniais, kol šios nėra, ji pati kaskart laukia sugrįžimo į šį miestą. Žinių perdavimas ir kitų šokėjų treniravimas tapo itin svarbia jos gyvenimo dalimi.

Dar vienas pasiekimas, kuriuo Andra galėjo didžiuotis vos sulaukusi 18 metų – tapimas pačia jauniausia pasaulyje šokėja, perėjusia į profesionalų kategoriją. Tiesa, kaip ji priduria, tai nebuvo lengvas laikotarpis, mat ji turėjo pateisinti į ją dedamus lūkesčius.

„Jaučiau labai didelę atsakomybę, nes to partnerio, su kuriuo aš pradėjau savo profesionalės karjerą, prieš mane buvusi partnerė buvo labai aukšto lygio žinoma šokėja.

Todėl man reikėjo greitai „įšokti į jos batus“. Buvo tikrai itin sunkių laikotarpių, bet žinoma, buvo be galo malonu tokiame amžiuje jau šokti profesionalų kategorijoje“, – teigia Andra.

Andra Vaidilaitė | Asmeninio albumo nuotr.

18-tieji gyvenimo metai žymėjo ir dar vieną svarbų pokytį jos karjeroje. Būtent nuo tada Andra pradėjo šokti už Italiją su Mauricijumi Veskovu (Maurizio Vescovo), dėl kurio ir persikraustė į Veneciją. Jų abiejų bendra karjera tęsėsi net dešimt metų, o per tą laiką šokėjų pora laimėjo visus įmanomus jų srities apdovanojimus.

Nepaisant to, Andra niekada nepamiršo savo lietuviškų šaknų. Sulaukusi kvietimo, kartu su tuomečiu savo šokių partneriu, ji trumpam sugrįžo ten, kur viskas ir prasidėjo. Andra su Mauricijumi surengė savo pasirodymą paskutiniajame legendinės „Žuvėdros“ kolektyvo 50-mečio koncerte.

Pasiteiravus Andros, iš kur semiasi motyvacijos nesustoti ir nuolatos tobulėti, ši teigia, kad motyvacijos ieškoti jai net nereikia. „Tiesiog aš taip myliu šokį, myliu tai, ką darau, kad man niekada net nėra tokio poreikio ieškoti savyje jėgų.

Visada norisi šokti toliau, norisi tai daryti dar geriau, norisi vėl būti čempione. Pripranti nuo pat mažens kiekvieną dieną eiti į salę, treniruotis, keliauti, šokti varžytuvėse.

Gal kiek daugiau motyvacijos reikia nebent šiuo momentu, „Covid“ laikotarpiu, kai atšauktos visos varžytuvės. Bet įprastai, jokios papildomos motyvacijos tikrai neprireikia“, – tvirtina profesionali šokėja.

Svarbiausia – išmokti palikti pykčius už durų

Ilgamečiam Andros partneriui Mauricijui baigus profesionalo karjerą, šiai teko ieškotis naujo. Tiesa, paieškos ilgai netruko – tuo metu moteris susitikinėjo su daugkartiniu Pasaulio, Europos ir Italijos čempionu Ninu Langelu (Nino Langella), tad nekilo jokių abejonių, kai reikėjo pasirinkti naują scenos partnerį.

2017 metais iškėlę vestuves ir pradėję savo santuokinį gyvenimą, jie neslepia, kad būti partneriais ne tik šokių aikštelėje, bet ir gyvenime tikrai nėra lengva. Juk dažniausiai šeimose partneriai kartu atsikelia, tuomet kiekvienas išsiskirsto į savo darbus ir paskui vėl susitinka tik vakare. Tačiau Andrai ir Ninui kartu tenka praleisti visą laiką – nuo ryto iki vakaro.

„Yra daug pavyzdžių, kai poros net išsiskiria ar gyvenime, ar šokiuose. Mums irgi būna daug sunkių dienų, nes mes abu tokie su charakteriu. Tai net neslepiame, kad treniruotėse, šokių aikštelėje pykčių būna tikrai daug. Bet uždarius treniruočių salės duris, mokame išeiti, pamiršti tuos barnius ir gyventi toliau.

Kai šoki, tave užvaldo labai didelis kiekis adrenalino, tad dažnai pasakai tokius dalykus, kurių galbūt nenorėjai pasakyti, bet taip susiklosto padėtis. Todėl reikia išmokti per daug neįsiskaudinti, viską pamiršti ir judėti toliau“, – teigia A. Vaidilaitė.

Andra Vaidilaitė | Asmeninio albumo nuotr.
Azija – vieta norintiems gerai užsidirbti

Daug metų gyvenusi Amerikoje ir Europoje, Andra nemažai laiko yra praleidusi ir Azijoje. Pasak moters, būtent šiame žemyne šokėjams sukuriamos geriausios sąlygos.

„Azijoje vyksta pačios didžiausios varžytuvės, kur mes labai gerai uždirbame. Dėl to daug šokėjų, tarp jų ir daug lietuvių, persikrausto gyventi, pavyzdžiui, į Honkongą. Ten mums labai gerai moka, gerokai daugiau nei Europoje ar Amerikoje. Dėl to mes labai daug dirbame Azijoje“, – apie šokių pasaulio subtilybes pasakoja Andra.

Akimirkos, atperkančios visą sunkų darbą

Net ir po tiek metų praleistų aikštelėje, Andra nė akimirkai nenustoja mėgautis šokiu. Kaip ji teigia, nuolatinis technikos gerinimas, darbas su ištverme – nelengvas procesas.

Tačiau vos atsidūrus ant scenos, užplūsta nenusakomas jausmas, leidžiantis nebegalvoti apie sunkų darbą treniruotėse ir tiesiog mėgautis esama akimirka.

„Tos akimirkos, kai tu šoki ir žiūrovų akyse matai, kad jie jaučia tavo judesį, tu kalbiesi su jais be žodžių, savo kūnu – patys gražiausi. Tuomet pamiršti visas problemas, pasineri į muziką ir jauti, kad esi kartu su visais žiūrovais“, – mintimis dalijasi Andra.

Ateities planuose – dažnesni apsilankymai Lietuvoje

Prieš kelerius metus persikėlę gyventi į Ispaniją, sutuoktiniai šiuo metu šoka už Italiją, tačiau jų gyvenimas šiomis šalimis tikrai neapsiriboja.

Skersai ir išilgai maišydami pasaulį, Andra ir Ninas šiuo metu dalyvauja įvairiose varžytuvėse, rengia įspūdingus pasirodymus ir keliauja po skirtingus pasaulio kampelius, mokydami kitus šokio meno.

Pasiteiravus apie ateities planus ir kokią vietą juose užima Lietuva, Andra neslepia, kad tėvynėje nori praleisti vis daugiau laiko.

„Manau, kad kelerius metus su vyru dar tikrai pašoksime, o kai jau baigsis mūsų karjera, labai norime sukurti šeimą, susilaukti vaikų. Kadangi dabar gyvename Europoje, arčiau tėvynės, labai dažnai norisi sugrįžti į Lietuvą ir praleisti čia kuo daugiau laiko“, – pokalbį baigia Andra.

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. > Pajūriečiui says:
    2 metai ago

    Ar ne pats pakrantėms vaikščiodamas, ieškodamas, ar kur neiššoks iš bangų geriausioji mūsų šokėja, pametėt -e?

    Neringos paplūdimyje rastas neaiškios kilmės elektroninis siųstuvas
    – diena.lt/naujienos/klaipeda/nusikaltimai-ir-nelaimes/neringos-papludimyje-rastas-neaiskios-kilmes-elektroninis-siustuvas-1036687

    Atsakyti
    • Pajūrietis says:
      2 metai ago

      Žemynai: kadangi jau senokai nesigirdi berniuko klausimų, galimai buvo rastas būtent jo pamestas siųstuvas.

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        2 metai ago

        Kur anksčiau buvote? Man jis iš galvos visai išdulkėjo…
        Gerai, išbraukiu tamstą iš įtariamųjų sąrašo ir apykojės nesegsiu.

        Atsakyti
      • Žemyna says:
        2 metai ago

        O šito dar nuo kranto nesimato?
        OpTV: Pasienio krizė: kam ji virsta eurais? Konservatoriai perka dar vieną ‘Independence’
        – tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/optv-pasienio-krize-kam-ji-virsta-eurais-konservatoriai-perka-dar-viena-ind

        Dar ano išpirkti nebaigėme. Manote, tai tiesa, pirks?

        Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Galima stebėti grįžtančius gandrus! | „Unsplash“ nuotr.

Galima stebėti grįžtančius gandrus!

2023 03 25
Kokią žinią perduoda griūvantys tiltai Lietuvoje? | JP.lt nuotr.

Kokią žinią siunčia griūvantys tiltai?

2023 03 25
Lietuvos literatūros ir meno archyvui perduoti V. Kernagio dokumentai | archyvai.lt nuotr.

Lietuvos literatūros ir meno archyvui perduoti V. Kernagio dokumentai

2023 03 25
Pasienio stebėjimo sistemos | vrm.ltv.lt nuotr

Stebimas visas pasienio ruožas su Baltarusija

2023 03 24
Žuvinto biosferos rezervatas | Baltijos aplinkos forumo nuotr.

10 taisyklių, kurių reikia laikytis gamtoje

2023 03 24
ES Investicijos | pixabay.com nuotr.

Regionų lūkesčiai dėl ES investicijų gali virsti nusivylimu projektams net neprasidėjus

2023 03 24
Švietimas | emokykla.lt nuotr.

Gerai dirbantys švietimo įstaigų vadovams galės tęsti karjerą kitoje įstaigoje

2023 03 24
Muziejų įstatymo pakeitimo projektas | Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos nuotr.

Atnaujintas Muziejų įstatymas

2023 03 24
Seimas apsisprendė dėl religinių bendrijų pripažinimo reglamentavimo | LRT nuotr.

Seimas apsisprendė dėl religinių bendrijų pripažinimo įteisinimo

2023 03 24
Gediminas Navaitis | respublika.lt, S. Žumbio nuotr.

Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (II)

2023 03 23
Rodyti daugiau

Naujienos

Suoliukai | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje atsiras tūkstantis naujų suoliukų

2023 03 25
Dariaus ir Girėno stadiono futbolo stadionas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Dariaus ir Girėno stadionas „žadins“ veją

2023 03 25
Karas Ukrainoje | www.facebook.com/MinistryofDefence.UA nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijoje nerimas dėl laukiamo Ukrainos kontrpuolimo

2023 03 25
Gintaras | gamta.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Kaip pasirūpinti oda naudojant gintarą, vaistažoles ir medų

2023 03 25
Galima stebėti grįžtančius gandrus! | „Unsplash“ nuotr.
Gamta ir ekologija

Galima stebėti grįžtančius gandrus!

2023 03 25
Kokią žinią perduoda griūvantys tiltai Lietuvoje? | JP.lt nuotr.
Architektūra

Kokią žinią siunčia griūvantys tiltai?

2023 03 25
Lietuvos literatūros ir meno archyvui perduoti V. Kernagio dokumentai | archyvai.lt nuotr.
Kultūra

Lietuvos literatūros ir meno archyvui perduoti V. Kernagio dokumentai

2023 03 25
Ukraina ginasi | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Kijevui atsiveria galimybė surengti kontrsmūgį

2023 03 24
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Raminamieji, tskant: apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)
  • Gerai - apie Galima stebėti grįžtančius gandrus!
  • Herbicidas apie Kokią žinią siunčia griūvantys tiltai?
  • Herbicidas apie Kokią žinią siunčia griūvantys tiltai?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vilniuje atsiras tūkstantis naujų suoliukų
  • Apie ką derėtų pagalvoti naujakuriams?
  • Dariaus ir Girėno stadionas „žadins“ veją
  • Migrena ar paprasčiausias galvos skausmas?
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Galima stebėti grįžtančius gandrus!

by Kristina Aleknaitė
2023 03 25
3
Galima stebėti grįžtančius gandrus! | „Unsplash“ nuotr.

Dar prieš gerą dešimtmetį sužinoti, kaip skraido gandrai ar nardo kormoranai, buvo sudėtinga. Dabar mokslininkams paukščių elgesio ir migracijos stebėjimus...

Skaityti toliau

Kokią žinią siunčia griūvantys tiltai?

by Kristina Aleknaitė
2023 03 25
5
Kokią žinią perduoda griūvantys tiltai Lietuvoje? | JP.lt nuotr.

Susisiekimo infrastruktūra, jos sauga ir patikimumas – vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių kiekvienos šalies ekonomikos plėtrą. Įvairių pramonės šakų vystymasis neįsivaizduojamas...

Skaityti toliau

Lietuvos literatūros ir meno archyvui perduoti V. Kernagio dokumentai

by Kristina Aleknaitė
2023 03 25
0
Lietuvos literatūros ir meno archyvui perduoti V. Kernagio dokumentai | archyvai.lt nuotr.

Kovo 20 d. Lietuvos literatūros ir meno archyvui perduoti saugoti lietuvių dainuojamosios poezijos atlikėjo ir autoriaus, pramoginių renginių režisieriaus ir...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Raminamieji, tskant: apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)
  • Gerai - apie Galima stebėti grįžtančius gandrus!
  • Herbicidas apie Kokią žinią siunčia griūvantys tiltai?
  • Herbicidas apie Kokią žinią siunčia griūvantys tiltai?
  • Taigi apie Kokią žinią siunčia griūvantys tiltai?
Kitas straipsnis
latinasypunto.wordpress.com nuotr.

Kaip susikurti jaukią išvyką į gamtą be plastiko

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://www.zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai