Pirmadienis, 16 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra

Lietuvė, savo šokiais užkariavusi pasaulį

www.alkas.lt
2021 07 31 06:31
4
Lietuvė, savo šokiais užkariavusi pasaulį

Andra Vaidilaitė | Asmeninio albumo nuotr.

Šokėja iš Lietuvos, susišlavusi aukščiausius apdovanojimus šokių pasaulyje. Moteris, gyvenusi trijuose skirtinguose žemynuose. Pasaulio čempionė, kuria tapo būdama vos keturiolikos metų.

Nepaisant visų kvapą gniaužiančių pasiekimų, Andros Vaidilaitės vardas mūsų šalyje žinomas nedaugeliui. Tad kas ši įspūdingas karjeros aukštumas pasiekusi lietuvaitė ir kaip atrodė jos kelionė, atvedusi iki ten, kur ji yra dabar?

Įsimylėjo šokį dar vaikystėje

Andros šokėjos karjera prasidėjo dar ankstyvoje vaikystėje. Būdama ketverių metukų ji pradėjo šokti žymiajame Klaipėdos Lotynų Amerikos sportinių šokių kolektyve „Žuvėdra“.

Jau nuo pat mažumės mergina treniravosi pas geriausius savo srities profesionalus – Andra pakliuvo į „Žuvėdros“ įkūrėjų Onos Skaistutės ir Romualdo Idzelevičių rankas.

Kaip ji teigia, meilę šokiams pajuto nuo pat mažų dienų: „Man niekada nekilo klausimas, ar aš tikrai noriu šokti, tėvams niekada nereikėjo galvoti, ką aš veiksiu. Nuo pat pradžių buvo labai aišku, kad aš būsiu šokėja.“

Tėvynėje įgijusi tvirtus šokio pagrindus, tolesnius karjeros žingsnius mergina nusprendė žengti užsienyje. Būdama dešimties, Andra pasinėrė į šokių sūkurį už Lietuvos ribų ir tapo Europos čempione dar priklausydama jaunučių kategorijai.

Vos tik įsibėgėjus karjerai Europoje, talentingą merginą pastebėjo šokėjai iš Amerikos. Ją, tuo metu dvylikametę, pakvietė atvykti šokti į Kanadą.

„Tai buvo galimybė treniruotis su labai aukšto lygio treneriais, skraidyti po visą pasaulį. Tėvai nusprendė, kad tikrai verta pabandyti. Iš pradžių nuskridome ten trims mėnesiams, bet kadangi viskas taip patiko, su visa šeima persikėlėme ten gerokai ilgesniam laikui“, – pasakoja Andra.

Pakėlusi sparnus už Atlanto, ji ir toliau sunkiu darbu skynėsi kelią į savo šlovės Olimpą. Vos po 2 metų nuo atvykimo į Kanadą, šokdama už šią šalį, mergina tapo Pasaulio čempione.

Noras pateisinti lūkesčius

Kanados sostinėje Toronte Andra gyveno iki pilnametystės. Tačiau istorija su šiuo miestu nenutrūkusi dar ir šiandien, mat būtent Toronte, moteris yra atidariusi savo šokių mokyklą, į kurią parskrenda kas 4–5 savaites.

Subūrusi profesionalių mokytojų kolektyvą, kurie rūpinasi jos mokiniais, kol šios nėra, ji pati kaskart laukia sugrįžimo į šį miestą. Žinių perdavimas ir kitų šokėjų treniravimas tapo itin svarbia jos gyvenimo dalimi.

Dar vienas pasiekimas, kuriuo Andra galėjo didžiuotis vos sulaukusi 18 metų – tapimas pačia jauniausia pasaulyje šokėja, perėjusia į profesionalų kategoriją. Tiesa, kaip ji priduria, tai nebuvo lengvas laikotarpis, mat ji turėjo pateisinti į ją dedamus lūkesčius.

„Jaučiau labai didelę atsakomybę, nes to partnerio, su kuriuo aš pradėjau savo profesionalės karjerą, prieš mane buvusi partnerė buvo labai aukšto lygio žinoma šokėja.

Todėl man reikėjo greitai „įšokti į jos batus“. Buvo tikrai itin sunkių laikotarpių, bet žinoma, buvo be galo malonu tokiame amžiuje jau šokti profesionalų kategorijoje“, – teigia Andra.

Andra Vaidilaitė | Asmeninio albumo nuotr.

18-tieji gyvenimo metai žymėjo ir dar vieną svarbų pokytį jos karjeroje. Būtent nuo tada Andra pradėjo šokti už Italiją su Mauricijumi Veskovu (Maurizio Vescovo), dėl kurio ir persikraustė į Veneciją. Jų abiejų bendra karjera tęsėsi net dešimt metų, o per tą laiką šokėjų pora laimėjo visus įmanomus jų srities apdovanojimus.

Nepaisant to, Andra niekada nepamiršo savo lietuviškų šaknų. Sulaukusi kvietimo, kartu su tuomečiu savo šokių partneriu, ji trumpam sugrįžo ten, kur viskas ir prasidėjo. Andra su Mauricijumi surengė savo pasirodymą paskutiniajame legendinės „Žuvėdros“ kolektyvo 50-mečio koncerte.

Pasiteiravus Andros, iš kur semiasi motyvacijos nesustoti ir nuolatos tobulėti, ši teigia, kad motyvacijos ieškoti jai net nereikia. „Tiesiog aš taip myliu šokį, myliu tai, ką darau, kad man niekada net nėra tokio poreikio ieškoti savyje jėgų.

Visada norisi šokti toliau, norisi tai daryti dar geriau, norisi vėl būti čempione. Pripranti nuo pat mažens kiekvieną dieną eiti į salę, treniruotis, keliauti, šokti varžytuvėse.

Gal kiek daugiau motyvacijos reikia nebent šiuo momentu, „Covid“ laikotarpiu, kai atšauktos visos varžytuvės. Bet įprastai, jokios papildomos motyvacijos tikrai neprireikia“, – tvirtina profesionali šokėja.

Svarbiausia – išmokti palikti pykčius už durų

Ilgamečiam Andros partneriui Mauricijui baigus profesionalo karjerą, šiai teko ieškotis naujo. Tiesa, paieškos ilgai netruko – tuo metu moteris susitikinėjo su daugkartiniu Pasaulio, Europos ir Italijos čempionu Ninu Langelu (Nino Langella), tad nekilo jokių abejonių, kai reikėjo pasirinkti naują scenos partnerį.

2017 metais iškėlę vestuves ir pradėję savo santuokinį gyvenimą, jie neslepia, kad būti partneriais ne tik šokių aikštelėje, bet ir gyvenime tikrai nėra lengva. Juk dažniausiai šeimose partneriai kartu atsikelia, tuomet kiekvienas išsiskirsto į savo darbus ir paskui vėl susitinka tik vakare. Tačiau Andrai ir Ninui kartu tenka praleisti visą laiką – nuo ryto iki vakaro.

„Yra daug pavyzdžių, kai poros net išsiskiria ar gyvenime, ar šokiuose. Mums irgi būna daug sunkių dienų, nes mes abu tokie su charakteriu. Tai net neslepiame, kad treniruotėse, šokių aikštelėje pykčių būna tikrai daug. Bet uždarius treniruočių salės duris, mokame išeiti, pamiršti tuos barnius ir gyventi toliau.

Kai šoki, tave užvaldo labai didelis kiekis adrenalino, tad dažnai pasakai tokius dalykus, kurių galbūt nenorėjai pasakyti, bet taip susiklosto padėtis. Todėl reikia išmokti per daug neįsiskaudinti, viską pamiršti ir judėti toliau“, – teigia A. Vaidilaitė.

Andra Vaidilaitė | Asmeninio albumo nuotr.
Azija – vieta norintiems gerai užsidirbti

Daug metų gyvenusi Amerikoje ir Europoje, Andra nemažai laiko yra praleidusi ir Azijoje. Pasak moters, būtent šiame žemyne šokėjams sukuriamos geriausios sąlygos.

„Azijoje vyksta pačios didžiausios varžytuvės, kur mes labai gerai uždirbame. Dėl to daug šokėjų, tarp jų ir daug lietuvių, persikrausto gyventi, pavyzdžiui, į Honkongą. Ten mums labai gerai moka, gerokai daugiau nei Europoje ar Amerikoje. Dėl to mes labai daug dirbame Azijoje“, – apie šokių pasaulio subtilybes pasakoja Andra.

Akimirkos, atperkančios visą sunkų darbą

Net ir po tiek metų praleistų aikštelėje, Andra nė akimirkai nenustoja mėgautis šokiu. Kaip ji teigia, nuolatinis technikos gerinimas, darbas su ištverme – nelengvas procesas.

Tačiau vos atsidūrus ant scenos, užplūsta nenusakomas jausmas, leidžiantis nebegalvoti apie sunkų darbą treniruotėse ir tiesiog mėgautis esama akimirka.

„Tos akimirkos, kai tu šoki ir žiūrovų akyse matai, kad jie jaučia tavo judesį, tu kalbiesi su jais be žodžių, savo kūnu – patys gražiausi. Tuomet pamiršti visas problemas, pasineri į muziką ir jauti, kad esi kartu su visais žiūrovais“, – mintimis dalijasi Andra.

Ateities planuose – dažnesni apsilankymai Lietuvoje

Prieš kelerius metus persikėlę gyventi į Ispaniją, sutuoktiniai šiuo metu šoka už Italiją, tačiau jų gyvenimas šiomis šalimis tikrai neapsiriboja.

Skersai ir išilgai maišydami pasaulį, Andra ir Ninas šiuo metu dalyvauja įvairiose varžytuvėse, rengia įspūdingus pasirodymus ir keliauja po skirtingus pasaulio kampelius, mokydami kitus šokio meno.

Pasiteiravus apie ateities planus ir kokią vietą juose užima Lietuva, Andra neslepia, kad tėvynėje nori praleisti vis daugiau laiko.

„Manau, kad kelerius metus su vyru dar tikrai pašoksime, o kai jau baigsis mūsų karjera, labai norime sukurti šeimą, susilaukti vaikų. Kadangi dabar gyvename Europoje, arčiau tėvynės, labai dažnai norisi sugrįžti į Lietuvą ir praleisti čia kuo daugiau laiko“, – pokalbį baigia Andra.

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. > Pajūriečiui says:
    10 mėn. ago

    Ar ne pats pakrantėms vaikščiodamas, ieškodamas, ar kur neiššoks iš bangų geriausioji mūsų šokėja, pametėt -e?

    Neringos paplūdimyje rastas neaiškios kilmės elektroninis siųstuvas
    – diena.lt/naujienos/klaipeda/nusikaltimai-ir-nelaimes/neringos-papludimyje-rastas-neaiskios-kilmes-elektroninis-siustuvas-1036687

    Atsakyti
    • Pajūrietis says:
      10 mėn. ago

      Žemynai: kadangi jau senokai nesigirdi berniuko klausimų, galimai buvo rastas būtent jo pamestas siųstuvas.

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        10 mėn. ago

        Kur anksčiau buvote? Man jis iš galvos visai išdulkėjo…
        Gerai, išbraukiu tamstą iš įtariamųjų sąrašo ir apykojės nesegsiu.

        Atsakyti
      • Žemyna says:
        10 mėn. ago

        O šito dar nuo kranto nesimato?
        OpTV: Pasienio krizė: kam ji virsta eurais? Konservatoriai perka dar vieną ‘Independence’
        – tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/optv-pasienio-krize-kam-ji-virsta-eurais-konservatoriai-perka-dar-viena-ind

        Dar ano išpirkti nebaigėme. Manote, tai tiesa, pirks?

        Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Gyvūnas hibridas: kuo rizikuojame jį laikydami?

Gyvūnas hibridas: kuo rizikuojame jį laikydami?

2022 05 16
Apdovanoti Lietuvių kalbos draugijos išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai

Apdovanoti Lietuvių kalbos draugijos išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai

2022 05 16
Paskutinio Manto Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis 2“ pasaulinis pristatymas – Kanų kino šventėje (video)

Paskutinio Manto Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis 2“ pasaulinis pristatymas – Kanų kino šventėje (video)

2022 05 16
V. Simanavičiaus skulptūra „Adriana“ kvies atrasti savo kiemą

V. Simanavičiaus skulptūra „Adriana“ kvies atrasti savo kiemą

2022 05 16
Kaip tinkamai prižiūrėti automobilio žibintus, kad užtikrintumėte saugumą kelyje?

Ženkliai daugėja automobilių dalių vagysčių

2022 05 15
www.sveikaszmogus.lt nuotr.

Artėja Pasaulinė hipertenzijos diena: kodėl vis dar per mažai dėmesio kreipiame į šios ligos prevenciją?

2022 05 15
Šiauliuose – naujas meno kūrinys, simbolizuojantis Lietuvos ir Ukrainos vienybę

Šiauliuose – naujas meno kūrinys, simbolizuojantis Lietuvos ir Ukrainos vienybę

2022 05 15
Mokytojų trūksta, nes jaunuoliai renkasi lengvesnį būdą gyventi ir pragyventi

Mokytojų trūksta, nes jaunuoliai renkasi lengvesnį būdą gyventi ir pragyventi

2022 05 15
B. Bobinienė. Žaliasis maistas

B. Bobinienė. Žaliasis maistas

2022 05 15
Pratęsus karantiną ligos išmokos ir toliau bus mokamos

Sutaupyti padės tinkslingas planavimas

2022 05 15
Rodyti daugiau

Naujienos

Gyvūnas hibridas: kuo rizikuojame jį laikydami?
Gamta ir žmogus

Gyvūnas hibridas: kuo rizikuojame jį laikydami?

2022 05 16
Apdovanoti Lietuvių kalbos draugijos išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai
Kalba

Apdovanoti Lietuvių kalbos draugijos išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai

2022 05 16
Paskutinio Manto Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis 2“ pasaulinis pristatymas – Kanų kino šventėje (video)
Kultūra

Paskutinio Manto Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis 2“ pasaulinis pristatymas – Kanų kino šventėje (video)

2022 05 16
Šiandien minima pasaulinė stuburo diena
Įvairenybės

Du trečdaliai dviratininkų – be šalmo

2022 05 16
V. Simanavičiaus skulptūra „Adriana“ kvies atrasti savo kiemą
Kultūra

V. Simanavičiaus skulptūra „Adriana“ kvies atrasti savo kiemą

2022 05 16
urovizijos“ 2022 nugalėtojai „Kalush Orchestra“ iš Ukrainos | Alkas.lt nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 15 12:12

2022 05 15
Kaip prižiūrėti riebaluotis linkusius plaukus?
Įvairenybės

Vasarą – ypatinga plaukų priežiūra

2022 05 15
Kaip tinkamai prižiūrėti automobilio žibintus, kad užtikrintumėte saugumą kelyje?
Lietuvoje

Ženkliai daugėja automobilių dalių vagysčių

2022 05 15


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 15 12:12
  • NUORODOS apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 15 12:12
  • Nuorodytė apie „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina!
  • Na, tep apie „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina!

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Gyvūnas hibridas: kuo rizikuojame jį laikydami?
  • Apdovanoti Lietuvių kalbos draugijos išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai
  • Paskutinio Manto Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis 2“ pasaulinis pristatymas – Kanų kino šventėje (video)
  • Du trečdaliai dviratininkų – be šalmo

Skaitomiausi straipsniai

  • D. Vaiškūnienė, J. Vaiškūnas. Mirė paprastas žmogus peržiūrėta: 551; komentarų: 8
  • M. Kundrotas. Kur ta Rusijos opozicija? peržiūrėta: 443; komentarų: 19
  • K. Jovaišas. Pergalės kaina: vienas žuvęs vokietis, šeši rusai peržiūrėta: 426; komentarų: 8
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 06 13:20 peržiūrėta: 369; komentarų: 15
  • Gegužės 15 d. kviečia „Didysis šeimos gynimo maršas 2022“ peržiūrėta: 363; komentarų: 11
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 362; komentarų: 9

Kiti Straipsniai

Gyvūnas hibridas: kuo rizikuojame jį laikydami?

by Ditė Česėkaitė
2022 05 16
0
Gyvūnas hibridas: kuo rizikuojame jį laikydami?

Aplinkosaugininkai, aiškindami laukinio gyvūno hibrido sąvoką, sako, kad tai toks gyvūnas, kurio ankstesnėse kartose buvo vienas ar daugiau kryžminimosi su...

Skaityti toliau

Apdovanoti Lietuvių kalbos draugijos išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai

by daiva
2022 05 16
0
Apdovanoti Lietuvių kalbos draugijos išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai

2022 m. gegužės 12 d. Lietuvos savivaldybių kalbos tvarkytojų susitikime, surengtame Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiosios kalbos tvarkytojos Sigitos Bertulienės iniciatyva,...

Skaityti toliau

Paskutinio Manto Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis 2“ pasaulinis pristatymas – Kanų kino šventėje (video)

by Kristina Aleknaitė
2022 05 16
0
Paskutinio Manto Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis 2“ pasaulinis pristatymas – Kanų kino šventėje (video)

Gegužės 19 d., Kanuose, gegužės 17 d. prasidėsiančioje 75-ojoje tarptautinėje Kanų kino šventėje, oficialioje specialių seansų programoje „Kanų pristatymai“, įvyks...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 15 12:12
  • NUORODOS apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 15 12:12
  • Nuorodytė apie „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina!
  • Na, tep apie „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina!
  • Nuomonė apie Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI

Kitas straipsnis
latinasypunto.wordpress.com nuotr.

Kaip susikurti jaukią išvyką į gamtą be plastiko

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | Veido kremai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai