Finansų ministerija parengė loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais keičiama loterijų ir lošimų mokesčio apskaičiavimo tvarka.
Nuo lapkričio 1 d. pradeda galioti dar 2017 m. priimta pataisa, jog visi lošimo automatai ir lošimo stalai turi būti sujungti į vieningą Automatų kontrolės informacinę sistemą (LAKIS), kuri leis tvarkyti duomenis apie įplaukas ir išmokėtas išmokas bei užtikrins kontrolę, sukurdamas galimybes susieti mokesčio dydį su įrenginio uždirbamomis pajamomis.
Įstatymo projektu nuo 2022 m. liepos 1 d. siekiama, atsižvelgiant į kitų valstybių praktiką, atsisakyti fiksuoto dydžio loterijų ir lošimų mokesčio ir pereiti prie lošimo organizatorių gaunamų grynųjų pajamų apmokestinimo – nustatyti procentinę dalį nuo faktiškai lošėjų statomų sumų ir išmokėtų laimėjimų skirtumo. Tuo pačiu bus užtikrinamas tinkamas Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatų įgyvendinimas.
„Matome tam tikrą netolygumą azartinių lošimų sektoriuje ir naujos realybės neatitinkančią situaciją – nepaisant apyvartų, azartinius lošimus organizuojantis verslas moka fiksuoto dydžio mokestį, o ne procentinę dalį nuo gautų pajamų. Norime nustatyti aiškesnę, visiems tolygią apmokestinimo sistemą, kuri būtų teisingesnė: didesnės apyvartos mėnesiais verslas mokėtų daugiau, mažesnės – mažiau“, – teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, organizuojant lošimus A kategorijos automatais, B kategorijos automatais ir stalo lošimus, mokamas fiksuotas loterijų ir lošimų mokestis už kiekvieną lošimų veiklos leidime nurodytą lošimo įrenginį: už A kategorijos lošimo automatą – 260 eurų per mėnesį, už B kategorijos lošimo automatą – 130 eurų per mėnesį, už ruletės, kortų arba kauliukų stalą – 2 300 eurų per mėnesį.
Tačiau, anot ministrės, fiksuoto dydžio mokestis už lošimo įrenginį kvestionuotinas, nes jis nesusijęs su uždirbamomis pajamomis – apyvartoms mažėjant procentais išreikšta mokesčio dalis didėja, o esant ekonomikos pakilimui ir apyvartoms didėjant – procentais išreikšta mokesčio dalis sumažėja.
Kitų rūšių lošimams taikomas mokestis skaičiuojamas nuo lošėjų statomų sumų ir lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų skirtumo (angl. gross gambling revenue – GGR): organizuojant bingą, totalizatorių, lažybas, taikomas 18 procentų mokesčio tarifas nuo GGR, o organizuojant nuotolinius lošimus, taikomas 13 procentų mokesčio tarifas nuo GGR.
Todėl teikiamu įstatymo projektu siekiama konvertuoti dabar mokamą fiksuotą mokestį į procentinį dydį – lošimų stalams, A kategorijos ir B kategorijos lošimo automatams siūloma nustatyti mokestį, kuris sudarytų 18 procentų nuo GGR. Taip pat, siekiant paprastesnio mokesčio administravimo, perskaičiavus suapvalinti ir suvienodinti mokesčio tarifai visoms antžeminių lošimų rūšims.
Šiuo metu Finansų ministerija taip pat rengia papildomus azartinių lošimų sektoriaus teisinio reglamentavimo pakeitimus, kuriais siekiama įgyvendinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimus, įtvirtinant galimybę atsiskaityti banko kortele lošimų organizavimo vietoje, mažinti korupcijos pasireiškimo galimybes sektoriuje, atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos rekomendacijas, o taip pat lengvinti administracinę naštą verslui, atsisakant reikalavimo, susijusio su lošimo įrenginių ženklinimu.
Taip pat, atsižvelgiant į šiuolaikines technologijas ir inovacijas, Finansų ministerija rengia projektą siūlantį azartiniams lošimams priskirti nuotolinius žaidimus, kuriuose galimi piniginę vertę turintys laimėjimai, reglamentuojant reikalavimus naujiems lažybų objektams, tokiems kaip elektroninis sportas.
