Žuvinto biosferos rezervato direkcija pranešė kad prie Simno ežero įsikūrusioje didžiųjų baltųjų garnių kolonijoje šiemet perėjo ne mažiau 40 porų. Didieji baltieji garniai gyvena pietiniuose kraštuose, tačiau pastaraisiais metais jie vis dažniau stebimi ir Lietuvoje.
Pasak Žuvinto biosferos rezervato ekologo Regimanto Vabuolo, dažniausiai didieji baltieji garniai peri kolonijose, lizdus suka medžiuose arba nendrynuose.
Kolonijoje prie Simno ežero jaunikliai lizduose jau dideli, tarp jų galima įžiūrėti ir keletą pilkųjų garnių vadų. Tai vienintelė žinoma baltųjų garnių perimvietė Dzūkijos regione, aptikta dar 2019 metais.
Didysis baltasis garnys – garninių šeimos paukštis, maždaug pilkojo garnio dydžio. Patinas visas baltas, pakaušio ir pagurklio plunksnos truputį pailgėjusios.
Snapas juodas, pamatinė jo dalis geltona, o jaunų ir neperinčių paukščių snapas būna geltonas. Kojos irgi juodos. Patelė panaši į patiną.
Didysis baltasis garnys – atsargus, bailus paukštis. Maitinasi atvirose vietovėse, kad iš tolo pastebėtų priešą. Pabaidytas staigiai kyla aukštyn.
Pakilęs iki tam tikro aukščio, ištiesia kojas atgal, kaklą sulenkia būdinga garniams „S“ forma ir, lėtai plasnodamas sparnais, skrenda tolyn nuo pavojaus vietos.
Peri kartu su garniniais paukščiais. Dėtyje paprastai būna 3–4 kiaušiniai, kuriuos peri abu poros nariai apie 25 dienas. Jaunikliai lizdus palieka po maždaug 54 dienų. Minta daugiausia žuvimis, varliagyviais, vabzdžiais ir jų lervomis, bestuburiais, augalais.
Pirmieji didieji baltieji garniai Lietuvoje pasirodė prieš kelis dešimtmečius. Ir tai buvo sensacija, o dabar – įprastas reiškinys.
