Seimo narys Kęstutis Masiulis kreipėsi į aplinkos ministrą Simoną Gentvilą kviesdamas imtis lyderystės kuriant naują kurortą Smiltynėje.
„Aplinkos ministerijai pavaldžios institucijos kontroliuoja Smiltynės plėtrą, todėl ministras S. Gentvilas, kuris yra klaipėdietis ir puikiai žino visas problemas, galėtų kviesti atsakingus pareigūnus bendram darbui. Smiltynė arti miesto, puikus susisiekimas, graži gamta, jūra, paplūdimiai, yra lengvai išgaunamas šiltas geoterminis vanduo, bet kartu ši vieta apleista ir labiau primena Kaliningradą, o ne netoli esančią Nidą.
Esami mūsų šalies kurortai prie jūros šiandien vasaromis yra perpildyti, todėl kyla kainos, smunka kokybė, o dalis žmonių tiesiog nebesirenka atostogų Lietuvoje. Smiltynė galėtų tapti dar vienu Lietuvos kurortu, kur derėtų gamta su poilsiui ir pramogoms pritaikyta infrastruktūra“, – sakė parlamentaras.
Iki Antrojo pasaulinio karo Smiltynė buvo mėgstama žmonių poilsio vieta, veikė kavinės, viešbučiai, tačiau 1946 m. kartu su visa Kuršių nerija pateko į draudžiamąją pakrantės pasienio zoną ir prarado kurorto statusą.
„Smiltynės plėtrą stabdo ypač didelis biurokratizmas, institucijų nesusikalbėjimas ir vizijos trūkumas. Štai norint atstatyti karo metais sugriautą kavinę, reikalingas bent 10 institucijų derinimas ir kiekviena mato reikalą iš savo varpinės, bet niekam nerūpi bendra nauda žmonėms.
Pavyzdys yra Šventosios uostas. Buvo 20 metų kalbama, kad reikia, bet tik dabar, visiems suderinus viziją, prasidėjo darbai ir tai bus Šventosios sėkmės istorija“, – kalbėjo K. Masiulis.
Smiltynė – Klaipėdos miesto dalis, esanti Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kitame Kuršių marių krante. Smiltynę su Klaipėdos centru jungia Tarptautinė jūrų perkėla. Vietovę puošia gražūs miškai, o pajūriu driekiasi švelnaus, balto smėlio kopos ir paplūdimiai.
Vienas lipduką ant numerio, kitas kurortą, o trečio dėka dviratininkai turi įjungti lemputę dienos metu. Dėl sienos nieko nesiųlo? Kodėl?
Lemputė – gerai. Turiu galvoje, tada gerai, kai dviratininkas dieną man iš paskos atvažiuoja, lempute nugarą man apšviesdamas. Ypač, kad tai kokia nors gydomos šviesos lemputė…
Į „saugomą” gamtos stebuklą dabar ordomis veržiamės, ir nepastebėjome, jog liko mūsų dar nenutryptas nerijos gabalėlis? Netvarka!
Dviračio lempučių šviesa ne tam, kad ja Jūs savo nugara šildytumėte. Labai negerai, kad sugeriate dviračių lempučių energiją, tokiu būdu išvengdama nepigių fizioterapijos procedūrų Antakalnio poliklinikoje 🙂
Būtinai reikėjo garsiai apskelbti mano slaptą planą?
Yyyiiich…
Bet už tai, kad dviratėms priemonėms nėra jokio privalomo garsinio signalo, kažkas turėtų gauti lupti. Net ir iš priekio atlekiančio negali matyti tas, kieno silpna rega ar judėjimo bėdos verčia jį atidžiai po kojom žiūrėti. O kai staiga tyliai pro tave prašvilpia iš už nugaros atlėkęs, tai tik dėkoji Dievui, kad tuo metu tau nereikėjo pasukti į dešinę, kad koja nekryptelėjo ant šaligatvio nelygumų, kad nesusverdėjai, galva neapsvaigo – garantuotai būtum patekus po ratais. O jei dar kokį strakaliuką mažylį vediesi, tai tokia įtampa, kad kam nors tavo dėmesį patraukus (kad ir šaligatvio nelygumui ar vaikui kas atsitiko), nepastebėsi iš už nugaros atlekiančio pavojaus! …
Beje, ar matėte –
Sostinėje pastebėjo keistą transporto priemonę – važinėja pėsčiųjų takais: svarsto, ar neturėtų įsikišti pareigūnai
– lrytas.lt/auto/radaras/2021/07/04/news/sostineje-pastebejo-keista-transporto-priemone-vazineja-pesciuju-takais-svarsto-ar-neturetu-isikisti-pareigunai-19900227/ – ?
Iš esmės tai savotiškas triratis motoroleris su kabina. Jei visi tie, kas paprastai po vieną savo dėžėje važiuoja, persėstų į tokius, išnyktų kamščiai, sumažėtų užterštumas, riedžiai su dviračiais irgi galėtų pereiti nuo šaligatvio į gatvę, ir visiems būtų saugiau.
Žemynai. Klystate: „Dviračio vairuotojui leidžiama važiuoti keliu tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu. “ Tai iš KET. Tos priemonės sostinėje nemačiau, nes esu Pajūrietis, sugrįžęs į namus pajūry iš sostinės.
Ana Kaunas, tenkindamas savo ambicijas uostiškai nenusileisti Klaipėdai, už visos Lietuvos ir ES dešimtis milijonų pasišovęs Nemuną kasant net jūros uostu tapti, tai gal tuo pačiu ir Smiltynę Kaunan būtų galima atkelti, tegul Klaipėda važiuoja į “Smiltynę” Kaunan, o ne atvirkščiai…
kaip Volgos burliokai po žingsnelį ir nuvilktume iki Kauno?
Kaip gilesnė mintis, taip ir vulgarinate… Ar nebūsite iš komunistų tai perėmusi, o gal čia moteriška prigimtis…
Veikiau nuo tų laikų, kai dar Razlive šieno kaugėje miegojom …:) (Šieno kaugė rudenį vėlyvą buvo apklotas, pastogė, lova…”)
Kuo nuoširdžiausiai atsiprašau, jei tamstai tai vulgaru. Man pavaizdu. Rinkausi, kas panašiau – ar „Trise valtimi, neskaitant šuns”, ar tie žmogeliai, įsirėžę velkantys laivą, pilną atostogautojų. Juk mūsų atveju tai būtų nerijos atrsu atostogautojais. Užmigo ten, ryte pabudo pas Matijošaitį, laukiantį jų su šampanu ir taurėmis…
Bet kaip jausmingai fantazuojate apie rudenį šieno kupetoj. Klaidinate! Lenin ten buvo apsistojęs tik iki rugpjūčio 8 d. – taip rašo rusiška Vikipedija. Iš po šieno traukiniu tiesiai į restoraną Suomijoje. Vikipedija mini dabar ten esantį muziejų: „Традиционно в апреле в музее проводится конференция, организуемая заместителем редактора газеты «Народное дело» Борисом Ганшиным и профессором Санкт-Петербургского университета Михаилом Поповым. Конференцию посещают представители Украины, Белоруссии, Литвы, Латвии и других стран.“ Oho, net Iš Lietuvos atvyksta? Gal kokie buvę partškolos ar milicijos darbuotojai?
Aš dvi buv. Maskvos studentų, Suomijoje ?„gamybinę praktiką” atlikusių pavardes prisimenu: Vanagaitės ir Vinokuro – kūrybininku pristatančio save vyruko. Ko gero, jų neužmirš pakviesti? (Nors, tiesą sakant, tik apie Vanagaitės praeitį kažkur skaičiau, o jo ne – iš kažko tik girdėjau apie juodu Suomijoje ir kam Maskva ten siuntė)
Fantazija, deja, ne mano – Saliutės.
Toliau:
buvo apklotas, pastogė, lova
neseniai dar…
Aš regiu jį gyvą
vedantį minias į kovą ir t.t. (arba kažkaip panašiai)