Šalyje jau įsibėgėjo Sosnovskio barščio naikinimo darbai. 16 savivaldybių, pasinaudojusios daugiau kaip 0,5 mln. eurų parama, kurią Aplinkos ministerija skyrė iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų, šią invazinę rūšį intensyviai naikina didesnėje kaip 255 ha teritorijoje.
Pagrindinės taikomos priemonės – purškimas herbicidais, kasimas ir šienavimas. Herbicidais jau išpurkšta beveik visose šį naikinimo būdą pasirinkusiose savivaldybėse.
Trakų r. savivaldybė kovai su Sosnovskio barščiu 13 ha teritorijoje yra gavusi beveik 24 tūkst. eurų dotaciją. Dabar čia antrasis kovos etapas – pjaunama žolė, kad būtų kartu nupjauti ir Sosnovskio barščiai, nežuvę po pirmojo apdorojimo herbicidais.
Marijampolės r. savivaldybė, naikinanti šiuos invazinius augalus 18,5 ha plote, taip pat baigė purškimą herbicidais ir Sosnovskio barščių iškasimo darbus. Ji yra gavusi beveik 72 tūkst. eurų dotaciją. Darbus apsunkino tai, kad vienas iš plotų, kuriame naikinamas Sosnovskio barštis, yra upelio vagoje ir prie jo negalima privažiuoti, todėl viską teko daryti tik rankomis.
Be to, ši teritorija tankiai apaugusi krūmais, šalia jos yra daug bebrų urvų ir užtvankų, o dėl itin gausių kritulių pakilus vandens lygiui upelio vagoje, dalis Sosnovskio barščių paniro po vandeniu.
Kasmet savivaldybėms skiriamos Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos, kurias galima panaudoti ir invazinėms rūšims naikinti. Jos pačios savarankiškai sprendžia, ar imtis veiksmų ir skirti pinigų šiam tikslui.
Ministerijos iniciatyva 2019 m. prasidėjo ES lėšomis finansuojami invazinių ir svetimžemių rūšių būklės tyrimai Lietuvoje, kuriuos atlieka Gamtos tyrimų centras. Bus ištirtas ir Sosnovskio barščio paplitimas, sudarytas jo žemėlapis, parengta naikinimo metodika. Preliminariais duomenimis, šie augalai užima apie 10 tūkst. ha šalyje.
Šiuo metu yra kuriama Biologinės įvairovės informacinė platforma, kurioje planuojama fiksuoti invazinių rūšių naikinimo duomenis (plotas ir kt.).
Atėjūnus – per tvorą perlipūnus įkinkys juos naikinti?