Ruošiamasi mokinių grįžimui į mokyklas

Šiuo metu epidemiologinė padėtis šalyje gerėja, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ruošiasi visų klasių mokinių grįžimui į mokyklas. Taip pat numatomi ir atsarginiai scenarijai.

„Mano pozicija aiški – visi vaikai turi mokytis mokyklose ir turime užtikrinti būdus, kaip tai padaryti. Dabar neįmanoma žinoti, kokia pandeminė situacija bus rugsėjį ar vėliau. Tačiau jau turime galimybes grįžti į ankstesnį gyvenimo ritmą: masinė vakcinacija vyksta, ir labai svarbu, kad jos tempai didėtų, nes tik taip galime apsisaugoti nuo viruso mutacijų. Svarbu, kad skiepytis jau gali ir vaikai nuo 12 metų.

Vasarą išnaudojame pasiruošti rugsėjui, kad dar iki mokslo metų pradžios būtume visiškai pasirengę sugrįžti į mokyklas, pasitikėdami vieni kitais ir mokslo suteiktomis galimybėmis. Svarbiausia yra vaikai, jų savijauta ir kokybiškas ugdymas. Tai turime užtikrinti, dirbdami kartu su savivaldybėmis ir mokyklų vadovais“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Pasirengimo naujiems mokslo metams planas trečiadienį aptartas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje dirbančia ekspertų grupe, sudaryta iš švietimo bendruomenės, savivaldybių, pedagogų asociacijų atstovų.

Hibridinis mokymas – tik išimtiniais atvejais

Ministrė J. Šiugždinienė pabrėžia, kad reguliarus sveikatos pasitikrinimas turėtų tapti ne prievole, o norma, todėl testuotis mokiniams būtų rekomenduojama. Tačiau tai negali būti barjeras grįžti į klases. Reguliarus testavimas padėtų užtikrinti saugumą, valdyti epidemiologinę situaciją, neleisti plisti virusui, jei tokia grėsmė iškiltų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo, kad rugsėjį visi mokiniai mokytųsi klasėse, o nuotolinis mokymas galėtų vykti tais atvejais, jei epidemiologinė situacija stipriai suprastėtų ir dėl COVID-19 ligos protrūkių klasei ar mokiniams tektų izoliuotis. Izoliacijos metu klasė, kelios klasės ar, jei susirgimų židinys būtų apėmęs visą mokyklą, visi mokyklos mokiniai kurį laiką mokytųsi nuotoliniu būdu.

Hibridinis mokymas gali būti taikomas tik kaip papildoma priemonė, kuri išimtiniais atvejais padėtų mokytojams ir mokiniams kokybiškai tęsti ugdymą. Pavyzdžiui, jei mokiniui dėl ligos paskirtas ugdymas namie ar privaloma izoliacija, taip pat jei mokinys dalyvauja aukšto meistriškumo sportininkų rengimo, tarptautinių dalykinių olimpiadų pasirengimo programoje ir pan. Mokyklos, kurios turės įrangą hibridiniam mokymui organizuoti, galės pamokas vienu metu vesti ir klasėje, ir namuose besimokantiems mokiniams.

Šiuo metu rengiamos metodinės rekomendacijos mokytojams dėl tokių pamokų organizavimo. Taip pat yra vykdomas centralizuotas įrangos, skirtos hibridiniam mokymui, pirkimas, numatyta įsigyti ne mažiau kaip 2 tūkst. įrangos komplektų.

Šiuo metu tariantis su savivaldybių ir mokyklų atstovais yra baigiama peržiūrėti ir atnaujinti teisinius dokumentus ir tvarkas, susijusias su ugdymo proceso organizavimu, sauga, maitinimu ir kt.

Dėmesio centre – vaikų emocinė sveikata

Siekiant geriau pasirengti naujiems mokslo metams, priimti sprendimai ir skirtos papildomos lėšos mokinių emocinei sveikatai ir socialiniams įgūdžiams atstatyti bei palaikyti.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija patvirtino Geros savijautos programą, kuri mokyklose startuos jau rugsėjį. Geros savijautos programa veiks panašiu principu, kaip jau ne vienerius metus mokyklose naudojamas „Kultūros pasas“, kai mokyklos renkasi sau aktualias veiklas iš plataus paslaugų sąrašo. Tik šiuo atveju pasirenkamųjų paslaugų fondas bus skirtas mokinių gerai savijautai.

Jau sudarytos galimybės ir švietimo pagalbos stiprinimui. Nuo rugsėjo 1 d. šalies mokyklose ir savivaldybių pedagoginėse psichologinėse tarnybose papildomai bus įsteigta 150 naujų švietimo pagalbos specialistų etatų. Seimas ką tik patvirtino Vyriausybės siūlymus nuo rugsėjo daugiau kaip penktadaliu didinti švietimo pagalbos specialistų darbo užmokestį ir gerinti darbo sąlygas.

Sisteminamos skaitmeninės mokymo priemonės

Toliau stiprinama skaitmeninių mokymosi priemonių bazė ir mokyklų aprūpinimas įranga, kad, esant poreikiui, mokyklos galėtų lanksčiai naudotis skaitmeniniais ištekliais.

„Švietimo skaitmenizavimas, kurį paspartino pandemija, nėra skirtas vieninteliam tikslui – užtikrinti sklandų nuotolinį mokymą. Taip, tai irgi svarbu, tačiau žvelgiame plačiau: norime, kad ugdymo priemonės ir galimybės išties atitiktų laikmečio tendencijas, kad švietimas eitų vienu žingsniu visuomenės priekyje“, – sako J. Šiugždinienė.

Jau sisteminamos įvairios skaitmeninės mokymo priemonės Nacionalinės švietimo agentūros tinklalapyje, kad mokyklos turėtų patogią prieigą ir galėtų jas naudoti kasdieniniame mokymo procese. Atnaujinamos esamos skaitmeninio turinio priemonės ir kuriamos naujos. Taip pat numatyti mokymai pedagogų skaitmeninei kompetencijai tobulinti.

Tikimasi, kad rugsėjo mėnesį mokyklas pasieks papildomai nupirkti 9 tūkst. nešiojamųjų kompiuterių.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtam Mokymosi praradimų dėl COVID-19 pandemijos kompensavimo planui įgyvendinti skirta daugiau nei 18 mln. eurų.