2021-ieji Lietuvos Respublikos Seimo paskelbti Archyvų metais. Diasporos dokumentinis paveldas, jo paieška, žinių kaupimas ir sklaida jau daugiau nei du dešimtmečius strateginiuose dokumentuose įvardinami kaip reikšmingas valstybės institucijų veiklos baras.
Stiprinti Lietuvos įtaką pasaulyje bei ryšius su diaspora įpareigoja ir naujasis 2021–2030 metų Nacionalinis pažangos planas.
Visgi, Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė dr. Vaidutė Ščiglienė Prezidentūroje birželio 18 d. vykusiame Archyvų forume iškėlė abejonę, ar pavyks Lietuvai visais bruožais užtikrinti veiklų tęstinumą ir siūlė pirmiausia sukurti valstybinę dokumentinio paveldo išsaugojimo programą, skiriant tikslinį valstybės finansavimą.
Lietuvai reikšmingo, užsienyje esančio kultūros paveldo paieškos ir aktualizavimo klausimai buvo pabrėžti 2003 m., patvirtinus Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano įgyvendinimo priemonių planą.
Priėmus šį dokumentą Paveldo komisijai, Kultūros ministerijai ir Kultūros paveldo departamentui buvo pavesta rengti Lietuvos kultūrai svarbaus paveldo užsienyje tyrimą, paiešką ir išsaugojimą bei prisidėti prie šių darbų.
Paveldo komisija šią temą analizavo 2005 m., nustatydama Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo užsienyje atpažinimo būdus, t. y. jau daugiau nei prieš 15 metų buvo parengti bruožai, kuriais vadovaujantis tapo įmanoma atpažinti, ar tam tikros nekilnojamos vertybės priskirtinos būtent Lietuvai reikšmingam paveldui, ar ne. Bruožus patvirtino kultūros ministras.
Kokiais pasiekimais galime džiaugtis minėdami Archyvų metus? Jau kelerius metus Paveldo komisija, neturėdama nei tikslinio finansavimo, nei žmogiškųjų išteklių, pavienių darbuotojų pastangų dėka plėtoja duomenų bazę U-PAVELDAS, kurioje kaupiami duomenys apie kultūros paveldą, susijusį su Lietuvos išeivijos gyvenimu, nuopelnais ir sukurtomis vertybėmis svetur.
Kuriant duomenų bazę, kreiptasi į visas Lietuvos Respublikos ambasadas ir konsulatus, lietuvių bendruomenes užsienyje, bibliotekas JAV ir Australijoje, visus Lietuvos universitetus, trijų lietuvių tarpukario architektų – emigrantų palikuonis, peržiūrėtos svarbiausių pasaulio muziejų duomenų bazės, pagrindiniu tikslu įvardinant siekį surinkti ir Lietuvoje aktualizuoti paveldą, saugomą kitose valstybėse, bet didesne dalimi susijusį su Lietuvos išeivija.
Kaupiant duomenis prisidėjo netgi visuomenė – į Paveldo komisijos kvietimą atsiliepė išties nemažai Lietuvos gyventojų, tad duomenų bazė buvo papildyta vertingais duomenimis apie pamirštas ar kituose, mažiau prieinamuose šaltiniuose įvardinamas vertybes.
Iš viso buvo sukaupta žinių apie maždaug 1500 vertybių, iki šiol apdorota ir viešinama duomenis tik apie 685 vertybes. Likusi dalis reikalauja papildomos gilesnės analizės, laiko ir parengimo sklaidai.
Paveldo komisija, analizuodama žinių apie Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo kaupimo klausimą, peržiūrėjo ir kitas, atskiroms tokio paveldo temoms parengtas svetaines, kurių duomenų pildymas dažniausiai nebuvo tęsiamas pasibaigus projektiniam finansavimui, arba valstybės institucijų duomenų bazes, kuriose buvo pateikiamos itin glaustos žinios apie kelias dešimtis vertybių.
Nors diasporos dokumentinis paveldas yra, be abejonės, ženkliai gausesnis. Dėl šios priežasties siekta sukurti tokią duomenų bazę, kurios veiksmingumui lemiamos įtakos neturėtų sprendimai skirti ar neskirti papildomo finansavimo ir kuri nenustotų veikti dėl kitų svetainių liūdną likimą lėmusių priežasčių.
„Sukūrus duomenų bazę, Paveldo komisijai pavyko ne tik vienoje vietoje pateikti surinktas esmines žinias apie po skirtingas šalis išsibarsčiusias vertybes, bet ir sustiprinti ryšį su Lietuvos diaspora.
Ir būtent šį ryšį įvardinčiau kaip pagrindinę giją, siejančią mus su šaltiniais, kuriuose dar esama itin daug duomenų apie lietuviškas šaknis turėjusių išeivių sukurtus kūrinius.
O tai – labai svarbus dalykas, siekiant išsaugoti, kad ir skaitmenio pavidalo, svetur sukurtas vertybes“, – Archyvų forume teigė Paveldo komisijos pirmininkė dr. Vaidutė Ščiglienė.
Visgi, žinių paieška ir kaupimas apie diasporos paveldą valstybės mastu vyko gana fragmentiškai, kalbant apie Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano įgyvendinimo priemonių plano tikslus.
O ir šiandieną esama tam tikrų rimtų grėsmių – Bendrojo plano LIETUVA 2030 įgyvendinimo priemonių plano projekte Paveldo komisijai nėra numatyta funkcija rinkti duomenis apie svetur esantį kultūros paveldą.
Svarstant šį klausimą Vyriausybėje, Paveldo komisija bandė į tai atkreipti dėmesį dar šių metų pradžioje, tačiau teigiamų rezultatų nepasiekė.
Mat, pastaruoju metu kuriant kultūros paveldo apsaugos politikos tikslus, visos pastangos yra nukreipiamos į vertybių susigrąžinimą, o ne žinių kaupimą, sisteminimą ir sklaidą, kurios rezultatai yra ne mažiau galingi.
Ar formaliai netekusi šios funkcijos Paveldo komisija turės, tik pastangų vedama, tęsti šį darbą? Ar užsienio valstybių dėka pildomai duomenų bazei gresia kitų svetainių liūdnas likimas?
Kita, Archyvų forumo tema – valstybės archyvų saugomų dokumentų prieinamumas ir panaudojamumas tyrimams, švietimo veikloms, naujoms paslaugoms – yra ne mažiau svarbi taip pat kalbant apie Paveldo komisijos veiklos barus.
Artimiausiu metu bus priimtas institucijos sprendimas, kuriuo bus siūloma skubos tvarka parengti subalansuotą ir tvarią, finansiniais valstybės įsipareigojimais paremtą strategiją kultūros paveldo tyrimų ir kitos paveldo dokumentacijos srauto valdymui (kaupimui, archyvavimui, prieinamumui ir viešinimui), panaudojant esamų paveldosaugos institucijų įdirbi, patirtį, materialinius ir žmogiškuosius išteklius.
Lietuvoje tyrimų ir jų pagrindu atliktų darbų dokumentacijos archyvavimas, saugojimas ir viešinimas yra vis dar viena iš neišspręstų kultūros paveldo apsaugos sistemos dalių.
V. Drėma 1973 m. savo laiške S. Lorentzui yra rašęs, kad „paminklų konservavimo praktikoje tęstinumo išlaikymas, ypač sulyginant dokumentaciją, yra būtina sąlyga norint veiksmingiau apsaugoti paminklus ir išsaugoti tai, kas juose vertingiausia ir autentiškiausia“.
Šiame kontekste būtina atsakyti į esminį klausimą – ar esame sukūrę valstybinę dokumentinio paveldo išsaugojimui skirtą ir valstybės finansuojamą programą, kurioje būtų išspręsti probleminiai paveldo dokumentų kaupimo, sisteminimo ir saugojimo, institucijų funkcijų klausimai? Ar surinkę žinias apie diasporos paveldą, gebėsime užtikrinti jos tyrimus ir sklaidą visuomenei?
Kam rūpi šie klausimai gali apsilankyti duomenų bazėje U-PAVELDAS: http://vkpk.lt/u-zemelapis/.