2019-uosius Seimas buvo paskelbęs Žemaitijos metais. Tokiu būdu paminėtas iškili 800 metų Žemaitijos pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose sukaktis; Žemaitija pagerbta pripažįstant itin didelę jos reikšmę Lietuvos valstybės istorijoje.
Etninės kultūros globos taryba labai džiaugiasi sumanymu valstybės atmintinus metus skirti vienam iš Lietuvos etnografinių regionų ir siūlo artimiausiu metu skelbti ir kitų Lietuvos etnografinių regionų atmintinus metus.
Seimas jau yra pritaręs EKGT padalinio Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės kultūros globos tarybos šiemet pateiktam siūlymui 2022 metus paskelbti Sūduvos metais.
Sūduvos metai paskelbti atsižvelgiant į tai, kad 1422 m. rugsėjo 27 d. pasirašius Melno taikos sutartį Sūduvos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, taigi 2022 m. bus švenčiama Sūduvos krašto susigrąžinimo 600 metų sukaktis.
Priimtame Seimo nutarime pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, kultūros bei tapatybės formavimosi ir stiprinimo procesui, knygnešystei, Lietuvos tautiniam atgimimui ir valstybingumo atkūrimui 1918 m.
Pastarosiomis dienomis Seimo atstovams pateiktas EKGT ir jos padalinio Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos siūlymas 2023-iuosius skelbti Aukštaitijos pagarsinimo metais.
Šis siūlymas siejamas su pirmuoju ryškiu Aukštaičių žemės vardo pagarsinimu visai Europai 1323 metais. Lietuvos valdovas Gediminas ir Didžiojo kunigaikščio taryba 1323 m. spalio 3 d. sudarytoje taikos ir prekybos sutartyje su Livonijos ordinu užrašė: „Štai tos žemės, kuriose mes nustatėme taiką: iš mūsų pusės – Aukštaičių ir Žemaičių žemė (lant to Eusteythen unde Sameyten), Pskovas ir visi Rusinai, kurie yra mūsų valdžioje…“
Šia sutartimi Lietuva buvo pripažinta tarptautiniu mastu, o kartu pagarsinta Aukštaičių žemė, kadangi šią sutartį 1324 m. rugpjūčio 31 d. patvirtino popiežius, reikalaudamas jos laikytis.
2023-iuosius taip pat siekiama paskelbti Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio metais. Šia proga išskirtinis dėmesys tektų etnografinio Mažosios Lietuvos regiono kultūrai bei istorijai.
Dzūkijos (Dainavos) atmintini metai, EKGT ir Dzūkijos (Dainavos) regioninės etninės kultūros globos tarybos nuomone, galėtų būti paskelbti 2024-aisiais, siejant juos su svarbiomis iškilaus Dainavos rašytojo Vinco Krėvės-Mickevičiaus gyvenimo datomis.
Regionu sienos netikslios, mazoji Lietuva Prusijoje.. Kaliningrade, nors tai Prusu zemes, kuriuos isdave lietuviai, nepadeje kovose..
nadruviai ir skalviai nebuvo prūsai, o greičiau artimesni (kalbiškai ir kultūriškai) kitoms Lietuvą sudariusioms gentims. Vienu metu jie net ir patys buvo Lietuvos dalimi ar bent jos pavaldume, nes minimi Mindaugo dovanojimo raštuose (reiškia, tą Lietuvos viršenybę buvus pripažino ir Vokiečių Ordinas). Netiesiogiai nadruvių ir skalvių lietuviškumą ar artimumą lietuviams patvirtina ir lietuviškai kalbėjusios Mažosios Lietuvos ribos, nes visai čia pat į grynai prūsišką Sembą atkelti sūduviai ne sulietuvėjo, o suprūsėjo.
Kaliningradas nėra prūsų, o yra lietuvių žemės. Notangai, sembai, nadruviai, skalviai yra lietuvių kalbos gentys. Prūsų vardas joms yra atneštas Ordino laikais, kuomet jam spaudžiant dalis prūsų (varmių, panesėnų, pagudėnų, kulmių ir t.t.) traukėsi į Šiaurę, o jų žemėse įsitvirtindavo Ordinas. Taip Ordinui priartėjus prie notangų, sembų, nadruvių jų žemės tapo nuolat niokojamos kryžiuočių, Lietuvos materialiniai ištekliai būtini sėkmingoms kovoms su Ordinais iš jų mažėjo. Viena dalis feodalų iš tų žemių traukėsi į Lietuvos gilumą, kita ėmė tarnauti Ordinui.
Antai, nors 1242-1249 m. prūsų genčių sukilime minėti sembai, nadruviai, skalviai tiesiogiai nedalyvavo, tačiau jie dalyvavo lietuvių kariuomenės būriuose 1243 m. Reznės (Kulmo žemėje) mūšyje, kuomet Ordino kariuomenė buvo sumušta. Be to, Mindaugas talkindamas sukilusiems prūsams bei suderinęs veiksmus su pamarėnų (kašiubų) Sventopelku, kovojusiu prūsų pusėje, 1245 metais su didžiule kariuomene apgulė kryžiuočių. o gal mozūrų valdomą Embūtės pilį (galima manyti, kad tai buvusi Gumbinės arba Sembutės – Tvankstos pilis, juk veiksmažodžiai semti ir tvenktis sinonimiški). Tačiau matyt gavus žinią, kad Sventopelkas buvo prie Švetzės (Vyslos žemupyje) Ordino sumuštas, tos apgultos pilies nešturmavo. Prūsų sukilimas baigėsi 1249 m. Chrisburgo sutartimi. Prūsams kapituliuojant Mindaugo materialiniai pajėgumai kovoms su Ordinu vis menko, o Ordino – didėjo. Taip Ordinui priartėjus prie Sembos, Nadruvos žemių prasidėjo nuolatinis jų niokojimas. Materialiai padėtis, kad kariaudamas išliktum, tapo sudėtinga, todėl sakyti, kad Mindaugas išdavė prūsus nebūtų teisinga. Mindaugui teko Lietuvą plėstis į Rytus ir taip kompensuoti praradimus etniškai lietuviškoje vakarinės Lietuvos – Karaliaučiaus dalyje.
Kodėl Dainava pasirinkta ne 2022 m, nes 1252 m. KARALIAUS MINDAUGO LAIŠKE VAKARIEČIAMS, minima Deynove, priklausanti Mindaugo karalystei- būtų 770 metų Dainavai. Kai žiūri į žemėlapį, tai Dainavos didesnė dalis yra užgrobta Gudijos ir Lenkijos. Nuolankūs kitokiems lietuviai ir toliau skriaudžia dainavius, teks pagalbos prašyti žemaičių, kad apgintų. Juk yra Lietuvos kultūroje 5 Didieji dzūkai: M. K. Čiurlionis, V. Krėvė-Mickevičius, Vytautas Kasiulis (dailininkas, nuskriaustas liberalisto Gėlūno), Sigitas Geda, Justinas Marcinkevičius, gimęs ant rubežiaus su Sūduva, bet pavardė dzūkiška.
Teritorijoje, kuri dabar yra pažymėta kaip Dainava, tais laikais Mindaugas krikšto proga ordinui dvarų dar negalėjo užrašinėti. Mat tada Mindaugo valdomas dar buvo visas pajūris, įskaitant ir Karaliaučių, todėl kaip ordinui dovanojamos Denove ieškotina pajūryje. Tokiu atveju Denovės vieta veikiau galėtų būti tapatinta su Danės upe prie Klaipėdos arba Deimena prie Karaliaučiaus. Pats Dainavos pavadinimas taip pat kildintinas iš upės pavadinimo, kuris tautosakos dainose yra Dainavos pavadinimui kalbiškai giminingais Dunojaus, Dunojėlio vardais vadinama. Ta upe Dunojėlio (Dainavos) vardu vadinama galėjęs būti Nemunas ar jo atitinkama dalis vadinama. Tai patvirtintų ir tas faktas, kad Dainava yra abipus Nemuno jo vidurupyje. Gal dėl tos upinės tradicijos įtakos žemių pavadinimams ir Užnemunės pavadinimas radosi. Taigi vargu, ar Mindaugo Denove vietą galima tapatinti su dabar Dainava žymima teritorija.
Šiandien netyčia užklydau ŽR laidą apie LT tarmes (maniau, jog LT tik radijo stotis A2 dėmesį lietuvių kalbai skiria) –
– ziniuradijas.lt/laidos/sneku-tarmiskai/kaip-kalba-marijampole?soundtrack=1
Kartota Augustės Lyberytės laida ,,Kaip kalba Marijampolė?”
Pašnekovai: LKI Vyriaus. mokslo darb-ja, dr. … bei Marijampolės menų ir renginių asociacijos prezidentė … .
Nudžiugau, bet netrukus nustebau – kalbininkės sako ,,taip vadinamas”, ,,pakankamai ilgas”, dar kai kas nustebino… Taip pakalbėti aš ir pati sugebu…
Kitų vietovių tarmes rasite:
– ziniuradijas.lt/laidos/sneku-tarmiskai
Aukštaitija padidinta Žemaitijos sąskaita. Prūsijoje žmonės kalbėjo įvairiomis kalbomis – nuo artimų žemaičiams, sūduviams iki slaviškų.