Prezidento atstovas į VRK narius iš peties rėžė konservatoriams ir LRT (video)

Pasak Š. Liekio, skleidžiamų gandų apie jį tikslas buvo pasėti abejones jo nešališkumu ir nepriklausomumu bei sumenkinti jo reputaciją.

„Apie tai, kad neigiamą informaciją apie mane platina TS–LKD atstovai, pokalbyje su manimi dar praeitą savaitę neslėpė ir reportažo autorė LRT radijo žurnalistė Liepa Želnienė“, – sakė Š. Liekis.. Pasak jo, toks „tamsiųjų technologijų veikimas iš esmės kertasi su demokratijos samprata, priesaika sąžiningai tarnauti Tėvynei bei paprasčiausiu padorumu“.

Pasak Š. Liekio, tai, kad šiame „politiniame spektaklyje dalyvauja visuomeninio – visų mokesčių mokėtojų lėšomis išlaikomo – transliuotojo LRT žurnalistai leidžia manyti, jog yra pažeidžiamas tiek LRT įstatymo 3-asis straipsnis, numatantis, kad „LRT savo veiklą grindžia pagarbos žmogui ir valstybei, teisėtumo, nešališkumo, atskaitomybės, skaidrumo, efektyvumo, demokratijos, objektyvumo, politinio neutralumo, nepriklausomumo ir kitais teisinės valstybės principais“, tiek ir LRT žurnalistų etikos kodeksas“.  „Atrodo, kad viena politinė partija daro tiesioginę įtaką visuomeniniam transliuotojui“, – sakė G. Nausėdos pasiuntinys į VRK.  

Š. Liekis pranešė, kad jau  kreipėsi į LRT tarybą, prašydamas įvertinti LRT žurnalistų dalyvavimą „politiniuose procesuose“ bei atsakyti, ar tai yra atskirų asmenų veikla, ar visuomeninio transliuotojo redakcinės politikos dalis.

Š. Liekis taip pat pranešė, jog protestuodamas prieš LRT naudojimą politiniams žaidimams, jis nutraukiąs kūrybinę sutartį su lrt.lt portalu, kuriam rašydavęs straipsnius.

„Noriu pabrėžti, kad spaudimas, kurį patiriu iš vienos politinės partijos tik dar kartą parodo, koks svarbus demokratijai yra Vyriausiosios rinkimų komisijos narių nepriklausomumas, nešališkumas ir gebėjimas atsispirti spaudimui. Būtent todėl ir sutikau, kad mano kandidatūra būtų siūloma į šią valstybės instituciją ir neatsitraukiu, nepaisant spaudimo“, – Seime sakė kandidatas į VRK narius Š. Liekis.

Pasimetusi Konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė–Mikulėnienė  nežinojo ką atsakyti į šiuos kaltinimus ir užklupta žiniasklaidos teigė, kad kaltinti visus iš eilės yra nelabai solidu… ir pridūrė, kad esanti nustebus, kad žmogus, turintis politologinę patirtį ir dirbantis akademinėje srityje, svaidosi tokiais kaltinimais. Suprask –  solidžiu žmogumi esi tiktai tol kol dar laikai liežuvį už dantų apie TS-LKD ir LRT darbelius.

Seimas patvirtino naują VRK

Antradienį, gegužės 18 d. Seimas patvirtinto naują Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sudėtį. Komisijos pirmininke buvo paskirta Jolanta Petkevičienė.

Už J. Petkevičienę slaptu balsavimu balsavo 98, prieš buvo 15, susilaikė 19 Seimo narių.

Slaptu balsavimu patvirtinti ir Respublikos Prezidento, teisingumo ministro ir Lietuvos teisininkų draugijos teikiami komisijos nariai:
už Šarūną Liekį balsavo 76, prieš buvo 42, susilaikė 15 Seimo narių,
už Andrių Vaišnį balsavo 71, prieš buvo 31, susilaikė 31 Seimo narys,
už Ingą Milašiūtę balsavo 96, prieš buvo 19, susilaikė 18 Seimo narių,
už Laurą Martinaitytę balsavo 102, prieš buvo 15, susilaikė 16 Seimo narių,
už Andrių Puksą balsavo 91, prieš buvo 21, susilaikė taip pat 21 Seimo narys.

Teisingumo ministrės teikto Jono Udrio asmenybei nebuvo pritarta. Už jį balsavo 35, prieš buvo 62, susilaikė 34 Seimo nariai. Už partijų teikiamus asmenis nėra balsuojama.

VRK nariai ir pirmininkas Seime prisieks gegužės 25 d. Jiems prisiekus, pasibaigs 2017 m. birželio 22 d. Seimo sudarytos VRK įgaliojimai.

Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatyme įtvirtinta, kad Seimas VRK sudaro po eilinių ar pirmalaikių Seimo rinkimų praėjus ne mažiau kaip 140 ir ne daugiau kaip 200 dienų.

Asmenį VRK pirmininko pareigoms pateikia Seimo Pirmininkas. Kitus VRK narius siūlo: Respublikos Prezidentas (du aukštąjį išsilavinimą turinčius asmenis); teisingumo ministras (du aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčius asmenis); Lietuvos teisininkų draugija (du aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčius asmenis). Šiuos VRK narius, kaip ir komisijos pirmininką, Seimas skiria slaptu balsavimu.

Savo atstovus teikia ir partijos, gavusios Seimo narių mandatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje (asmenis, turinčius aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir darbo rinkimų ir referendumų komisijose, organizuojančiose ir vykdančiose Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų rinkimus, rinkimus į Europos Parlamentą, referendumą, patirties).

Komisijos pirmininko pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybės institucijose, įstaigose, taip pat su darbu verslo, komercijos ir kitose privačiose įmonėse ar įstaigose.

VRK pirmininkas, taip pat teisingumo ministro, Respublikos Prezidento ir Lietuvos teisininkų draugijos siūlymu paskirti jos nariai, jeigu jie yra partijų nariai, darbo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje laikotarpiu turi sustabdyti savo narystę partijose ir negali dalyvauti jų veikloje.