Seimo Laisvės frakcija, reaguodama į tragediją Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, kai jauna gydytoja pasitraukė iš gyvenimo, kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją. Frakcijos seniūnės Ievos Pakarklytės teigimu, ligoninės vadovybė, vykstant tyrimui dėl įvykio, turi pasitraukti arba būti nušalinta nuo užimamų pareigų.
Šią savaitę visą Lietuvą sukrėtė žinia apie Respublikinės Šiaulių ligoninės jaunos medikės savižudybę. Anot gydytojos kolegų, ji ilgą laiką iš kitų ligoninės darbuotojų patyrė mobingą.
Ieškodama pagalbos, ji kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, prašydama inspekciją įpareigoti ligoninės administraciją jos nepersekioti.
„Ši tragedija dar kartą atvėrė sveikatos apsaugos sistemos pūlinį. Psichologinis smurtas sveikatos priežiūros institucijose yra didelė problema, kuri plačiai aptarinėjama jau daugybę metų, tačiau lieka neišspręsta.
Tai, kaip į šį konkretų atvejį reaguoja Šiaulių ligoninės administracija, patvirtina problemos mastą. Komentuodama šį atvejį, ligoninės administracija visų pirma bando nusikratyti kaltinimų. Užimamoje pozicijoje trūksta ne tik empatijos, bet ir profesionalumo, gebėjimo tinkamai įvertinti situacijos rimtumą”, – teigia I. Pakarklytė.
Frakcijos seniūnė atkreipia dėmesį, kad psichologiniu spaudimu ir smurtu Šiaulių ligoninėje skundėsi ir kiti jos darbuotojai. Grupei ligoninės darbuotojų kreipusis į Valstybinę darbo inspekciją, ši nustatė, kad jiems potencialiai nėra užtikrinama saugi ir psichinę sveikatą tausojanti darbo aplinka.
„Surinkta pakankamai informacijos ir įrodymų, leidžiančių teigti, kad Šiaulių ligoninėje vyrauja itin prastas psichologinis klimatas, darbo aplinka yra žalinga darbuotojų emocinei ir psichinei sveikatai.
Tai patvirtina ir oficialūs skundai bei ligoninės darbuotojų anoniminiai komentarai po visą šalį sukrėtusios tragedijos. Matyti, kad ligoninėje yra didelių problemų, o medikės pasitraukimas iš gyvenimo – skaudi viso to kulminacija“, – sako I. Pakarklytė.
Ji teigia, kad sveikatos apsaugos sistemoje reikalingi dideli pokyčiai. Šioje srityje mobingas yra ypač dažnas, tik medikai ne visada apie tai išdrįsta viešai prabilti dėl galimų pasekmių.
„Tai nėra tik retais atvejais pasitaikanti problema, o sisteminė yda, todėl reikalinga išsami mobingo prevencijos programa.
Prieš kiek mažiau nei dvejus metus iš gyvenimo pasitraukė kitas gydytojas, dirbęs Lazdynų ligoninėje Vilniuje. Tuo metu matėme išaugusį dėmesį psichologinio smurto sveikatos priežiūros institucijose problemai, tačiau ji taip ir liko neišspręsta”, – sako Laisvės frakcijos seniūnė.
Anot jos, sveikatos apsaugos ministerija turėtų inicijuoti ir įvykdyti tarptautinius standartus atitinkančius tyrimus, kurių metu būtų atsakingai ir anonimiškai apklausiami visų Lietuvoje esančių gydymo įstaigų darbuotojai. Tyrimo duomenys padėtų atskleisti mobingo mastą Lietuvoje, identifikuotų problemiškiausias įstaigas.