Nuo 2021 m. gegužės 11 d. iki birželio 18 d. Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekos T. Vrublevskio skaitykloje pristatoma dokumentų paroda, skirta garsiam mokslininkui ekologui, visuomenės veikėjui Kaziui Ėringiui „Mūru stokim už nepriklausomą Lietuvą“.
Paroda parengta iš bibliotekoje saugomo asmeninio profesoriaus fondo dokumentų, jo 100-ųjų gimimo metinių proga. 2021 m. balandžio 16 d. sukako 100 metų nuo K. Eringio gimimo. Parodai atrinkta medžiaga atskleidžia dar vieną svarbią K. Ėringio gyvenimo ir veiklos sritį – Lietuvos laisvinimo, propagandinę bei kultūrinę veiklą JAV, kur mokslininkas 1981 m. pasitraukė dėl politinių priežasčių, turėdamas viltį, kad laisvame pasaulyje jis galės daugiau nuveikti Lietuvos laisvės labui.
Pabėgimas, atvykimas į JAV ir įsitraukimas į politinę veiklą aprašomas jo dienoraštyje, kurio eilutės liudija nepaprastą žmogaus drąsą, ryžtą pabėgti iš už geležinės uždangos, atsidurti laisvoje šalyje, kurioje gali skleisti savo tiesą ir laisvą mintį.
Parodos rengėjai ir tekstų autoriai – Rūta Kazlauskienė, Mindaugas Simanavičius. Redaktoriai – dr. Artūras Judžentis, dr. Giedrė Miknienė. Dokumentus skaitmenino – Laurynas Marcinkevičius, Alfredas Kulingauskas. Medžiagą internete pateikė – Audronė Steponaitienė.
Visuomenei K. Ėringis žinomas kaip garsus mokslininkas ekologas, parašęs monografijų, paskelbęs daugybę mokslo straipsnių bei praktinių patarimų.
Tiesos skleidimas nepriklausomam pasauliui vyko įvairiais būdais. Tai, pirmiausia, K. Ėringio paskaitos ir straipsniai, kurias jis skaitė važinėdamas po JAV ir Kanadą. Tokie straipsniai, kaip „Lietuvių išeivijos įsipareigojimai Lietuvai“ ir kt. parodo, kokia svarbi buvo išeivijos veikla – jie naujais duomenimis grindė lietuvių tautos ir valstybės okupacinę būklę, sovietų vykdomos okupacinės politikos ir prieš žmogiškumą nukreiptus nusikalstamus žiaurumus. Kitas tiesos skleidimo būdas – įvairūs memorandumai ir laiškai tuometiniams pasaulio lyderiams. Prof. K. Ėringis buvo daugelio memorandumų dėl SSRS vykdomos Lietuvos okupacinės politikos sumanytojas. Parodoje pateikiami laiškai SSRS KP Generaliniam sekretoriui Michailui Gorbačiovui, JAV Prezidentui Džordžui Bušui, Lietuvos atstovui Vašingtone Stasiui Lozoraičiui.
Aktyvią K. Ėringio veiklą Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK’o), Lietuvos laisvės lygos (LLL), Amerikos lietuvių tarybos (ALT) išeivijos organizacijose iliustruoja gausi nuotraukų galerija.
Kazys Ėringis gimė 1921 m. balandžio 16 d. Švainikų kaime, Panevėžio rajone. Tėvai – Jonas Eringis ir Ieva Eringyte-Eringienė – buvo ūkininkai ir turėjo dar tris dukteris: Emiliją Adelę, Oną ir Jadvygą. K. Ėringio motina buvo labai veržlaus ir ryžtingo būdo, todėl visi vaikai buvo leidžiami į mokslus. K. Ėringis 1927–1931 m. mokėsi Švainikų pradinėje mokykloje, o 1937–1939 m. – Joniškėlio žemesniojoje žemės ūkio mokykloje. Prasidėjus karui, 1940–1944 m. ūkininkavo tėvų sodyboje, bet 1944 m. prievarta buvo išvarytas į Sovietų armiją ir frontą. 1945 m. K. Ėringio tėvas buvo areštuotas už partizanų rėmimą ir 1947 m. rugsėjo 13 d. mirė badu tremties kelyje. Visa tai labai sukrėtė K. Ėringį.
Grįžęs iš fronto, laimingo atsitiktinumo dėka K. Ėringis apsigyveno Kaune ir išvengė tremties, sukūręs melagingą socialinę autobiografiją. Padedamas išlikusių giminių ir kaimynų, K. Ėringis 1948 m. baigė Belvederio pieno pramonės technikumą, o 1953 m. – LŽŪA Agronomijos fakultetą. 1957 m. apgynė mokslų kandidato, 1967 m. – daktaro disertacijas. 1953–1981 metais dirbo mokslo tiriamąjį darbą LMA Botanikos institute, vadovavo kraštovaizdžio ekologinių tyrimų krypčiai, o nuo 1974 m. – laboratorijai.
Nuo 1962 m. vadovavęs nejuridinei kraštovaizdžio ekologinių tyrimų grupei, K. Ėringis buvo vienas tų mokslo žmonių, kurie kūrė Lietuvos gamtosaugos pagrindus, sudarė pirmuosius Lietuvos saugomų augalų sąrašus, dalyvavo grindžiant mintį apie pirmuosius Lietuvos draustinius, steigiant pirmąjį Lietuvos nacionalinį parką (dabartinis Aukštaitijos nacionalinis parkas), daugelio melioracijos projektų ekologinėse ekspertizėse.
1972 m. K. Ėringis parašė Memorandumą LKP CK sekretoriui A. Sniečkui, protestuodamas dėl ketinimo Jurbarke statyti hidroelektrinę. Memorandumą gavo JAV ambasadorius Maskvoje. K. Ėringis nuoširdžiai ir nesislėpdamas pritarė Algirdo Statkevičiaus parengtam moraliniam ultimatumui SSRS vyriausybei. Memorandume atskleista Sovietų Sąjungos padaryta žala Baltijos šalims, reikalauta pašalinti nusikalstamo užpuolimo pasekmes ir įspėjama, kad priešingu atveju pati „Sovietų Sąjunga pateks į totalinės izoliacijos aklavietę ir tuo pasiskirs savo žlugimo nuosprendį“.
Visiškai įgyvendintas K. Ėringio sumanymas kraštovaizdžio grožį įteisinti kaip gamtos išteklius. Buvo sudarytas Lietuvos kraštovaizdžio estetinių išteklių žemėlapis.
Svarbus K. Ėringio veiklos baras – organizacinis darbas, rengiant Lietuvos programą „Žmogus ir biosfera“, skatinančią skirtingų sričių mokslininkus spręsti Lietuvos ekologines problemas. Mezgėsi ryšiai su Lietuvos visuomenės reikmėms dirbančiais mokslininkais.
LMA Botanikos instituto mokslinė taryba 1978 m. K. Ėringį išrinko profesoriumi, tačiau TSRS Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos Mokslinė aukščiausioji atestacijos komisija šio Tarybos sprendimo nepripažino. Lietuvos TSR nusipelniusio mokslo veikėjo vardas Kaziui Ėringiui buvo suteiktas 1981 m. žiemą, bet dėl specialiųjų tarnybų veiklos diplomas nebuvo įteiktas.
Minėtinas lemtingas straipsnis žurnale „Mūsų gamta“, paskelbtas 1972 metais, kuriame K. Ėringis su kolega J. Miliumi kritikavo sovietų valdžios užmačias melioruojant padidinti žemės ūkio naudmenų plotus iki 400 tūkstančių hektarų, kas, mokslininkų nuomone, sunkiai suvokiama. Straipsnio autoriai teigė, jog tokių atliekamos žemės išteklių šalyje nėra. Šios staripsnio išvados sulaukė funkcionierių atsako – nespausdinti K. Ėringio straipsnių periodinėje spaudoje. Draudimas galiojo iki pat profesoriaus pasitraukimo iš Lietuvos.
***
