Kovo 18 d. Kalbos komisijos Laikinoji kalbos politikos pakomisė aptarė valstybės pavadinimo Baltarusija klausimą (apie Vardyno pakomisės ir Kalbos komisijos svarstymus šiuo klausimu žr. žinias „Kalbos komisija pasisakė dėl Baltarusijos (Gudijos) pavadinimo“ (http://inx.lv/E9w6).
Laikinosios kalbos politikos pakomisės nuomone, pavadinimo Baltarusija keisti nereikėtų, jis sistemiškai sudarytas iš tautovardžio baltarusiai, jo baigmuo yra tipinis valstybių pavadinimų baigmuo. Daugumos narių nuomone, prireikus būtų galima svarstyti pavadinimų Baltarusija, Gudija sukeitimą vietomis, palaikytini vartosenos paprotį turintys pavadinimai Gudija, gudai. Pavadinimui Baltarusia nepritartina kaip nesisteminės darybos variantui.
Pakomisės narė Lietuvių kalbos draugijos primininkė prof. dr. Genovaitė Kačiuškienė atliko žvalgomąjį visuomenės nuomonės tyrimą dėl Baltarusijos įvardijimo Lietuvoje. El. paštu buvo išsiųsti 172 paklausimai dviem grupėms: lituanistams (Lietuvių kalbos draugijos nariams, konferencijos „Gimtoji kalba mokykloje“ dalyviams) ir nelituanistams (dviejų visuomeninių klubų nariams).
Reikėjo pasirinkti ir pažymėti atsakymą iš variantų:
Baltarusija;
Laukti valstybinio Baltarusijos kreipimosi tuo klausimu;
Baltarusia;
Gudija;
Turiu savo nuomonę (ją parašyti);
Buvo gauti 159 atsakymai.
Tiek lituanistai (24 proc. atsakiusiųjų), tiek nelituanistai (14 proc.) labiausiai palaikė dabartinį pavadinimą Baltarusija (38 proc. visų atsakiusiųjų).
Variantą Laukti valstybinio Baltarusijos kreipimosi tuo klausimu pažymėjo 24 proc. atsakiusiųjų (10 proc. lituanistų ir 14 proc. nelituanistų).
Variantą Baltarusia palaikė 14 proc. apklaustųjų (4 proc. lituanistų ir 10 proc. nelituanistų).
Tradicinį pavadinimą Gudija palaikė 12 proc. apklaustųjų (6 proc. lituanistų ir 6 proc. nelituanistų).
12 proc. lituanistų pažymėjo turintys savo nuomonę šiuo klausimu (nelituanistai neteikė savo nuomonės): pritariama Rūsčio Kamuntavičiaus (http://inx.lv/E9wF) nuomonei, kad reikia vartoti Gudiją; Baltarusija neturi neigiamos konotacijos, žmonės jį vartoja neutraliai; svarstytinas istorinis variantas Baltoji Rusia; reikia paisyti, kaip jie patys nori vadintis; valstybių pavadinimų klausimu reikia protingos sistemos ir nuosekliai jos laikytis.
kai pasirenkama kuriuos reikia paklausti, tai atsakymas nesunkiai nuspėjamas. Gudija yra senas lietuviškas to krašto pavadinimas, o Bielorusija pavadino imperija maždaug prieš 250 metų
Tiesą sakant, man nesuprantamas VLKK įsivėlimas į šio ,,klausimo” sprendimą. Buvo nepatogu iš karto rėžti nepatyrusiam politikui, kad reikia savo vietą žinoti?
Kiekviena valstybė kitą tautą ir valstybę vadina pagal SAVO nusistovėjusią tradiciją arba savo kalbos taisykles, ir kitos tautos į tai nesikiša, nes, be kitko, tai būtų ir nepolitkorektiška, ir kišimasis į kitos šalies vidaus reikalus. Taigi, pradedanti politikė ne nuo to pradeda, o nepatyręs politikas entuziastingai pritaria, deja, ne itin pagrįstam ir visai neveiksmingam, BY visai nenaudingam ir nereikalingam sumanymui. Kai pati BY save kitaip pavadins, yra viena. O kiti pervadins, jei patys matys to tikslingumą. Pervadindami jie atsižvelgs ir į tai, kaip BY pati norės vadintis. O dabar Gabielius nori, kad VLKK atbulą arklį į vežimą kinkytų, t.y., nori VLKK neišmanėliu pasauliui parodyti.
Jei mūsų nepatyrusiai, nežinančiai, ko griebtis viešniai kažkas pakišo tokią mintį, reikėjo ją nuraminti (o visų pirma Gabrielių!) paaiškinant, jog ne to imasi, jog tai bus tik naudos neduosianti veiklos imitacija. Labai paprasta daug ko neišmanantį, gana atsitiktinai tokioje vietoje atsidūrusį žmogų štai taip suklaidinti, gal net tyčia pakišant jai tokį sumanymą.
Paaiškinti, jog vietovardžių kaitaliojimas nėra toks paprastas žaidimas, kad šovė į galvą ir padariau. Jog būtina atsižvelgti į to padarinius ateityje, į daugybę dalykų, į istorinę atmintį, tarpvalstybinius santykius (ir net į kažkur kitame planetos kampe gyvenančių privačių asmenų interesus), bei kaip kaitaliojimas atsilieps ateities pačių įvairiausių (mokslo) sričių tyrinėjimams, archyvams, kaip brangiai patiems BY gali kainuoti (ne pinigine prasme) klaidinimui tinkami vietovardžių kaitaliojimai.
Kažkaip reikia išslysti iš to taip, kad Gabrieliui tektų pačiam pasimokyti iš šios istorijos, kad ateityje dar ko ,,žaismingo ir nekalto” neprižadėtų, kas NE JO kompetencijai priklauso. Prieš ką žaviai damai žadant, vertėtų pirma su išmanančiais pasitarti, kaip pasiūlyti jai, kas būtų su jo kompetencijai priklausančia sritimi susiję ir duotų rimtos naudos.
Nepamenu, kaip baigėsi anekdote apie tai, kaip dzūkas, sūduvis. aukštaitis ir žemaitis buvo sukišti į maišą, paskui maišas atsirišo, visi, išsk. žemaitį, spruko, o žemaitis pareiškė, jog nesiruošia pats iš jo lipti: kas mane čia įkišo, lai tas ir traukia!
Siūlyčiau VLKK pasielgti, kaip tas žemaitis: kas VLKK įgrūdo į šį maišą, tegu tas ir traukia. – Turės URMas gerą gyvenimo pamoką ne į savo daržą nesikišti. Ypač, kai kažkas atrodo paprasta ir lengva. Nes tai gali būti spąstai neišmanėliui.
Pirma, kas turi stuburą, tas nepasikiša – į pinkles nepapuola. Antra, kas Tamstos minimas Gabrielius? Trečia, kaip manote, tas ininglyšglobal Lithuania (tariam, kaip rašom!) ar neturėtų būti pakeistas? Bet kas to imsis, aišku, kad niekas. Ir tai jau kitas pokalbis būtų. Ketvirta, įdomūs pastebėjimai, ačiū 🙂
A.A., deja, neturi ilgametės biurokrato patirties, kad mokėtų žaibiškai ir nekaltai išsirangyti iš bet kokios jam primetamos papildomos kebeknės taip, kad ,,bugoras” ne tik neužsirūstintų, bet būtų laimingas, nes jam tik ką kažką geresnio pasiūlė, kas tik pabrėš ,,jo neprilygstamą genialumą”…
🙂
O kodėl nesvarstytas pavadinimas “Batkolandija”?
: )