Kovo 26 d. nuotoliniu būdu rengiama 22-oji Lietuvos Seimo ir Lenkijos Seimo ir Senato narių asamblėjos sesija.
Joje ketinama aptarti Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Abiejų Tautų tarpusavio įžado 230-ųjų metinių minėjimo programą, Lietuvos ir Lenkijos ir vaidmenį remiant demokratinius procesus Rytų partnerystės šalyse, ypatingą dėmesį atkreipiant į paramą Baltarusijai, padėtį Rusijoje, Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties įgyvendinimą, bendradarbiavimą infrastruktūros ir energetikos klausimais bei epidemiologinę padėtį dėl koronaviruso.
„Į Lenkiją žvelgiame kaip į vieną artimiausių mūsų draugų Europoje, vertiname kaip svarbiausią Lietuvos strateginę partnerę regione. Mūsų šalys yra stipresnės ir sėkmingesnės, kai puoselėja strateginę partnerystę ir nesileidžia skaldomos, todėl kartu turime ieškoti sąlyčio taškų stiprinant tolesnį bendradarbiavimą Asamblėjoje“, − pabrėžia Seimo Pirmininko pavaduotojas, Seimo delegacijos Lietuvos ir Lenkijos parlamentinėje asamblėjoje vadovas Paulius Saudargas.
22-ąją parlamentinės asamblėjos sesiją rengia Lenkijos Seimas.
2021 m. Lietuva ir Lenkija minės Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230-ąsias metines. Šia proga gegužės 3-iąją numatoma surengti bendrą nuotolinį šventinį Lietuvos ir Lenkijos parlamentų minėjimą.
Seimas, pažymėdamas šią sukaktį, 2021-uosius yra paskelbęs Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado metais.
Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo ir Senato narių asamblėja buvo įkurta 1997 m. birželio 12 d. Asamblėjos tikslas – vystyti ir stiprinti abiejų šalių bendradarbiavimą aptariant abi valstybes dominančias problemas ir priimant bendrus dokumentus. Asamblėja priima pareiškimus, deklaracijas, kreipimusis, nutarimus.
Derėtų kelti klausimą, kaip dera Lenkijos Rytų partnerystės politinė pozicija su Lenkijos kresų politikos strategija, kuri, deja, apima ir lenkų “tautinės mažumos” įforminimo Lietuvoje priešiškus jai siekius. Ar esant tokiai Lenkijos strategijai jos Rytų partnerystė nėra tik tarnystė kresų politikai, tik jos priedanga. Ar Lietuva dėdamasi prie Lenkijos su tokiais tikslais Rytuose nekenkia savo politiniam prestižui Baltarusijoje, Ukrainoje…
Kas dėl bendradarbiavimo infrastruktūros reikalais, tai ar gali būti Lietuvai priimtina, kai “Rail Baltica” vėžė vedama ne nuo Druskininkų į Augustavą (Balstogę), o nuo Kazlų Rūdos per Elką iki Balstogės, t.y. vykimas iš Lietuvos į Vakarus daromas su pora šimtų km. papildomu pasivažinėjimu Lenkijos infrastruktūra, taip Lenkijai gaunant papildomai sukurptas pajamas iš Lietuvos, Baltijos šalių apskritai. Tai klausimai, kurie yra Lietuvos keltini toje asamblėjoje, ar P. Saudargas juos iškels…
Beje, Lenkijos nepasotinamumas buvo viena iš Batkos kieto laikymosi priežasčių. Kaip tu su tais Vakarais tampriau bendrausi, jei į ten pro pražiotus krokodilo nasrus eiti tenka?
Žinoma, buvo ir LGBT, ir kt. priežasčių.
Kadangi PL dar tarpukariu sau gerą BY ,,šmotą” atrėžė, kurio tik nedidelę dalį Stalinas po karo ,,grąžino”, ji, žinoma, tikisi ,,atstatyti teisingumą”, todėl Batka turėjo visą laiką budrus išlikti. BY, kaip ir mes, irgi tarp dviejų ,,sesių”.
Kai bus lietuviškai rašoma ŽečposPolLita, o lenkiškai RzeczpospolLita, tai tik tada bus galima kalbėti apie buvusią Abiejų Tautų Respubliką. Dabar jos nėra. Lenkija nori imperinę kresų plėtimo į Rytus politiką vykdyti lietuvių rankomis (dėl to mums tektų nukentėti), todėl apie strateginę partnerystę su ja BY kryptimi šnekėti nėra ką.