Kambarinės gėlės – vienas jaukiausių namų bruožų. Tačiau tam, kad savo žaluma jos džiugintų ilgai – būtina ne tik nepamiršti jų palaistyti, pasirūpinti, kad joms užtektų šviesos, bet ir užtikrinti, kad jų persodinimas būtų atliekamas reguliariai ir tinkamai. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ viešųjų ryšių vadovė pastebi, kad žmonės namuose esančių gėlių gerove įprastai susirūpina pavasarį, o aktyviausi gėlių priežiūros prekių pardavimai, anot jos, būna kovo-balandžio mėnesiais.
„Prasidėjus pavasariui, jau nuo kovo mėnesio, pirkėjai ne tik namuose, ant palangių, pradeda auginti įvairiausias prieskonines žoleles, svogūnų laiškus, bet ir rūpintis kambarinėmis gėlėmis, jas persodina. Būtent tokias bruožus rodo pirmaisiais pavasario mėnesiai pastebimi augantys augalams sodinti skirtos žemės, trąšų, pirštinių pardavimai. Taip pat, žinoma, ypač išauga sėklų, daigyklų ir svogūnų sodinukų paklausa“, – teigia V. Budrienė.
Kada yra geriausia persodinti gėles?
Oresta Dvarvytytė, parduotuvės „Kambarinės gėlės“ savininkė, pasakoja, kad dažniausiai girdime nuomonę, jog augalus geriausiai persodinti pavasarį. Tai paremta tuo, kad persodinimas augalui yra savotiškas „stresas“: po šios procedūros dažnai kuriam laikui sustoja jo augimas, gėlė gali suglebti, netgi numesti šiek tiek lapų. O didžiausias veiksnys padedantis augalui greičiau atsigauti po persodinimo – saulė.
„Žiemą mūsų šalyje saulės ir natūralios šviesos nėra itin daug, o vasarą nepatariama gėlių persodinti, nes šį laikotarpį yra aktyviausias augalų augimo metas. Mūsų vasara trumpa, todėl pavasaris – tikrai labai tinkamas laikas persodinti gėles, nes jos spėja prisitaikyti prie persodinimo ir per vasarą daug paauga“, – sako žinovė.
Kita dažnai girdima teorija, anot O. Dvarvytytės, augalus persodinti parsinešus iš parduotuvės, nes gėlėms nepatartina augti žemėse, kuriose jas perkame. Pasak žinovės, žemes, kuriose įsigyjame gėles išties reikėtų pakeisti, nes jas galėtume pavadinti laikina tik augalų transportavimui (įvežimui) skirta terpe, o ne nuolatine augalo gyvenimo vieta.
Gėlių persodinimui žinovė siūlo pasirinkti pirmąją, o ne antrąją dienos pusę – dažniausiai dienos šviesoje yra lengviau pamatyti šaknų būklę, įvertinti jų dydį ir pagal tai parinkti tinkamo dydžio vazoną, taip pat dienos šviesoje lengviau apžiūrėti patį augalą ir įvertinti jo būklę, ar jis neturi kenkėjų. O kad pats persodinimo procesas būtų malonus ir greitas, žinovė siūlo iš anksto pasiruošti reikiamas priemones: pagalvoti apie drenažą, žemių mišinį, pirštines, žinoma, ir apie tai, ką pasitiesime ant žemės ir į ką sodinsime gėlę.
Kad reikalingas persodinimas – matoma pagal vaizdą
O. Dvarvytytė sako, kad galime matyti, jog gėlę būtina persodinti. Vienas ryškiausių bruožų – kai augalo šaknys lenda per vazono apačioje esančią skylutę. Kitas būtino persodinimo bruožas – jeigu augalas niekada nebuvo persodintas ir jau ilgą laiką auga transportavimo žemėse arba nebuvo persodintas keletą metų.
„Jeigu mažesnis augalas nebuvo persodintas 2 ir daugiau metų, o didesnis – daugiau nei 4 metus, juos būtina persodinti. Tai daryti reikia tam, kad atnaujintume žemę bei papildytume ją maisto medžiagomis. Mažų mažiausiai reikėtų pakeisti bent viršutinį žemės sluoksnį. Dar vienas požymis – kenkėjai. Jeigu augalas jų turi, ir niekaip neišeina jų atsikratyti, gali būti, kad žemėse jie deda kiaušinėlius, todėl būtina jas pakeisti. Taip pat augalą reikėtų persodinti, jei pastaruoju metu jis nustojo augti, gali būti, kad tiesiog reikia atnaujinti žemių substratą ir augalas vėl suvešės“, – sako žinovė.
Svarbiausia – saugoti šaknis
O. Dvarvytytė pabrėžia, kad persodinant gėles ne visada reikia jas perkelti į didesnį vazoną – jį geriausia parinkti pagal šaknų dydį, kuris geriausiai matomas jau augalą išėmus iš senojo vazono. Mat per didelis naujasis vazonas gali sumažinti gėlės augimo kokybę. Kalbėdama apie žemių mišinį žinovė sako, kad jis negali būti šaltas, nes šaltis augalui taip pat gali sukelti „stresą“. Todėl mišinys turėtų būti kambario temperatūros. Lapiniams augalams žemių mišinį galima papildyti perlitų, orchidėjų substrato drožlėmis, o kaktusų ir sukulentų žemę galime praturtinti papildomai įmaišydami žvyro ar molio granulių.
Dar viena svarbi taisyklė, kuria turėtume vadovautis persodindami gėles, – stengtis kuo mažiau sujudinti augalo šaknis: jų nedraskyti, nešukuoti, jeigu augalą persodiname pirmą kartą – atsargiai nuo jų nuimti durpes.
Dar vienas pramanas, kad po persodinimo augalus būtina palieti. Žinovės teigimu, gėlės turėtų būti palaistytos bent porą valandų, o geriausiai porą dienų prieš jas persodinant. Tada žemė tampa minkštesnė ir augalą lengviau išimti. Persodinimo metu ant gėlių šaknų gali atsirasti mažesni arba didesni įtrūkimai, o kai juos persodinę iš karto paliejame, atsiranda didelis pavojus, kad tos vietos pradės pūti, todėl iš karto pulti jų laistyti – nereikėtų.
Aš pastebėjau, kad man nesiseka su mažiukais vazonais, ar ta mano žemė kurią naudoju bloga, ar kas.. Bet pasiteisino dideli išmanieji, pradedantiems auginti augalus super. Bandysiu ir jūsų patarimais pasinaudoti, nes turiu vietelių, kur norėtųsi ir mažesnius vazoniukus pasidėti.