Per praėjusius metus vartojimo paskolos davėjai (ne kredito įstaigos), įskaitant ir tarpusavio skolinimo platformų operatorius, suteikė apie 278 tūkst. naujų vartojimo paskolų. Tai yra 36 proc. mažiau nei 2019 m., o bendra vartotojų pasiskolinta suma pernai buvo mažesnė beveik ketvirtadaliu ir siekė šiek tiek daugiau nei 390 mln. Eur.
„Vartojimo kreditų rinkos nuoseklų traukimąsi stebime jau kelerius metus, o praėjusiais metais prie to prisidėjo ir pandemija. Gyventojų skolinimosi įpročiai kito: esant netikrumo situacijai, tikėtina, kad vartotojai vengė prisiimti naujų finansinių įsipareigojimų. Be to, per karantiną sumažėjo ir gyventojų poreikis skolintis, pavyzdžiui, šventėms ar atostogoms. Tačiau gyventojai šiek tiek daugiau skolinosi per tarpusavio skolinimosi platformas“, – sako Jekaterina Govina, Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos vadovė.
Anot J. Govinos, pernai dalis jau turinčiųjų paskolas susidūrė su tam tikrais sunkumais laiku gražinti kreditą. Tai matyti iš to, kad likusi grąžinti vartojimo paskolų suma, kai paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas vartotojui sumokėjus pratęsimo mokestį, išaugo kone dvigubai, palyginus su 2019 m.
Praėjusių metų pabaigoje iš beveik 316 tūkst. vartojimo paskolų daugiau nei 7 proc. buvo tokios, už kurias ilgiau kaip 90 dienų buvo vėluojama mokėti įmokas. Bendra susidariusių įsiskolinimų suma 2020 m. pabaigoje sudarė 29 mln. Eur.
Beveik pusę visų suteiktų vartojimo paskolų sumos sudarė vadinamieji susietieji vartojimo kreditai (prekių ir paslaugų pirkimas išsimokėtinai). Jų suteikta daugiau kaip 115 tūkst. (už 189 mln. Eur) – 40 proc. mažiau nei 2019 m. Vidutinė vienos tokios paskolos suma padidėjo 36 proc. ir sudarė 1 645 Eur, vidutinė metinė palūkanų norma siekė 4 proc., vidutinė bendros paskolos kainos metinė norma – 9,5 proc., o vidutinė trukmė buvo beveik ketveri metai.
Brangiausia, o kartu ir rizikingiausia vartojimo paskolos rūšis ir toliau yra mažieji kreditai (iki 290 Eur). Tiesa, jų 2020 m., palyginti su 2019 m., sumažėjo trečdaliu.
2020 m. pabaigoje viešuosiuose vartojimo paskolų davėjų ir tarpusavio skolinimosi platformų operatorių sąrašuose buvo 54 bendrovės (ne kredito įstaigos), turinčios teisę teikti ir administruoti vartojimo paskolas. Tik 40 iš jų aktyviai teikė naujas vartojimo paskolas. Vartojimo paskolos davėjai (ne kredito įstaigos) sudaro maždaug pusę visos Lietuvos vartojimo paskolų rinkos.
Prižiūrėdama vartojimo paskolų rinką, 2020 m. Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnyba vartojimo paskolų davėjams skyrė tris baudas. Baudos skirtos už pažeidimus, susijusius su apsimestiniais transporto priemonių nuomos sandoriais, siekiant išvengti Vartojimo kredito įstatymo reikalavimų, taip pat su vartojimo paskolos suteikimu mažas pajamas gaunantiems asmenims.
