1921 m. vasario 16 d. Kaune buvo iškilmingai atidarytas Karo muziejus, o 1930 m. jam suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. Vos atvėręs duris muziejus įsigijo Garbės svečių knygą, kurioje pasirašydavo, išreikšdavo padėką, dalindavosi įspūdžiais Lietuvos ir užsienio šalių keliautojai, renginių muziejuje ir jo sodelyje dalyviai. Knygoje savo parašus ir įrašus paliko visi tarpukario Lietuvos Respublikos prezidentai ir ministrai pirmininkai, kariuomenės vadai, kiti žymiausi politikos, kultūros ir visuomenės veikėjai, užsienio šalių diplomatai Lietuvoje.
Minint Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrimo 100-ąsias metines Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą, kurioje pristato Archyve saugomą Vytauto Didžiojo karo muziejaus garbės svečių knygą. Parodoje skelbiami dokumentai ir nuotraukos saugomos Lietuvos ypatingajame archyve, Lietuvos centriniame valstybės archyve ir Vytauto Didžiojo karo muziejuje.
Lietuvos Nepriklausomybės 1918–1920 m. kovų sūkuriuose kariuomenės vadovybė įsteigė Karo muziejų, kuriam iškėlė tikslą „pagaminti būsiančioms kartoms amžiną paminklą to, kaip Lietuva, per amžius priešų varginta, numetė vergijos pančius ir su ginklu rankose, per skausmus ir kovas pasiekė nepriklausomybę“. 1919 m. gruodžio 15 d. įsakyme kariuomenei pulkininkui Vladui Nagevičiui pavesta imtis Krašto apsaugos ministerijos karo muziejaus steigimo, 1921 m. sausio 22 d. įsakymu įsteigta Karo istorijos kolegija, kuriai nurodyta rūpintis Karo muziejaus ir archyvo rengimu. Į muziejaus kūrimą tiesiogiai įtraukta visa kariuomenė, dalims įsakyta rinkti ir siųsti muziejui tinkamus eksponatus. Pirmieji eksponatai buvo Nepriklausomybės kovų trofėjai. Muziejus įsikūrė XIX a. statytoje cerkvėje, mediniame buv. Rusijos imperijos kariuomenės 111-ojo Dono pėstininkų pulko manieže ir akmeniniame svirne.
Muziejus iškilmingai atidarytas 1921 m. vasario 16 d. Muziejaus rengėju paskirtas generolas leitenantas V. Nagevičius. Lankytojams atvėrus muziejaus duris, pradėtos rengti ekskursijos, rengti valstybės švenčių, kariuomenės istorinių sukakčių, pilietinio ir patriotinio ugdymo renginiai, kurti tautiniai ir kariniai papročiai.
1930 m. minint Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto mirties 500-ąsias metines, muziejui suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. Tų pačių metų lapkričio 23 d. padėtas kertinis naujojo muziejaus rūmų akmuo. 1933 m. liepos 24 d. į muziejų atgabentos Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą relikvijos: sudužusio lėktuvo „Lituanica“ nuolaužos, lakūnų daiktai ir dokumentai, surinkti žūties vietoje.
1934 m. balandžio mėn., dar galutinai nebaigus rūmų statybų, į juos persikėlė Vytauto Didžiojo karo muziejus. 1934 m. spalio 27 d. generolas leitenantas V. Nagevičius paskirtas Karo muziejaus viršininku. 1936 m. vasario 16 d. įvyko naujųjų muziejaus rūmų iškilmingas atidarymas. Šiame pastate muziejus veikia iki šiol.
Pradėjęs veiklą muziejus įsigijo Garbės svečių knygą. Didelio formato knygos viršeliai aptraukti oda, apkalti vokiečių 88 mm kalibro kulkomis ir papuošti J. Zikaro paminklo „Laisvė“ atvaizdu. Knygos aukštis 47 cm, plotis 37 cm, storis 8 cm. Pirmieji Garbės svečių knygoje 1921 m. spalio 16 d. pasirašė Lietuvos valstybės vadovai, kariuomenės vadai, užsienio diplomatai. Iš pradžių knygoje pasirašydavo tik garbingi svečiai, o nuo 1922 m. joje galėjo pasirašyti visi muziejaus lankytojai.
Sovietų Sąjungai 1940 m. birželio 15 d. okupavus Lietuvą, buvo uždrausti Vytauto Didžiojo karo muziejaus papročiai, pagal komunistinę ideologiją pradėtos kurti naujos parodos. Liepos 25 d. muziejus pavadintas Karo muziejumi, rugsėjo 15 d. – Kariškai istoriniu muziejumi. Pakeista ir muziejaus vadovybė.
Nacistinės okupacijos metais muziejuje buvo įvesta okupacinės valdžios priežiūra, bet muziejui pavyko iš dalies atnaujinti tarpukario Lietuvoje vystytą veiklą. 1941 m. liepos mėn. muziejui sugrąžintas Vytauto Didžiojo karo muziejaus vardas, liepos 10 d. į direktoriaus pareigas sugrįžo brg. gen. V. Nagevičius. Buvo atkuriamos ikisovietinės ekspozicijos, įsteigtas naujas – Raudonojo teroro skyrius, pasakojantis apie sovietinę okupaciją ir terorą. Atgaivinti žuvusių už Lietuvos laisvę karių pagerbimo, Vėlinių papročiai. 1942 m. birželio 14 d. pradėta minėti Tautos gedulo – masinio gyventojų trėmimo 1941 m. birželio 14–18 d. iš Lietuvos, birželio 22 d. – Vokietijos ir SSRS karo pradžios diena, neoficialiai švęsta Vasario 16-oji, rengti įvairūs renginiai.
Antroji sovietinė okupacija muziejui buvo didelių netekčių metas. 1944 m. rugsėjo 9 d. muziejus pavadintas Valstybiniu kariškai istoriniu muziejumi, gruodžio 4 d. jo direktoriumi paskirtas plk. Petras Tarasenka. Muziejus paverstas įstaiga, skatinančia komunistinius papročius. Paskutinis įrašas muziejaus garbės svečių knygoje įrašytas 1945 m. kovo 20 d. Sovietų Sąjungos telegramų agentūros (TASS) korespondento Galperino ranka. Šis linkėjo muziejui skleisti žinią, kaip padedant didžiajai rusų tautai, lietuvių tauta su ginklu rankose, patys į petį su rusais, ukrainiečiais, baltarusiais ir kitomis tautomis kovojo su nekenčiamais vokiečiais. Muziejuje buvo uždrausti eksponuoti, naikinami, kitoms sovietinėms įstaigoms perduodami Lietuvos valstybingumą ir Nepriklausomos Lietuvos gyvenimą liudiję eksponatai.
Šiuo metu Vytauto Didžiojo karo muziejaus Garbės svečių knyga yra saugoma Lietuvos ypatingajame archyve. Tai yra išskirtinis dokumentas, kuriame savo parašus ir įrašus paliko visi tarpukario Lietuvos Respublikos prezidentai ir ministrai pirmininkai, kariuomenės vadai, kiti žymiausi to meto politikos, kultūros ir visuomenės veikėjai, užsienio šalių diplomatai. Su Lietuvos ypatingojo archyvo saugoma Vytauto Didžiojo karo muziejaus garbės svečių knyga galima susipažinti Elektroninio archyvo duomenų sistemoje: http://eais-pub.archyvai.lt/eais/faces/invViewer?id=LTU9305324_16895_1_500.
