Lietuvos bankas: siekiant pažinti klientą, reikėtų prašyti tiek žinių, kiek būtina pavojui įvertinti ir valdyti

Griežtėjant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo (PPTF) prevencijos reikalavimams ir finansų rinkos dalyviams šiai sričiai skiriant vis daugiau dėmesio, Lietuvos bankas gauna daugiau klausimų bei nusiskundimų dėl perteklinių reikalavimų, siejamų su prašymais užpildyti, atnaujinti kliento pažinimo anketą ar pateikti papildomų žinių.

„Labai svarbu suprasti, kad būtent finansų rinkos dalyviai yra pirmoji gynybos linija, užkertanti kelią pinigų, gautų iš prekybos narkotikais, ginklais, žmonėmis, legalizavimui, taip pat teroristų galimybėms įgyvendinti savo kėslus. Vis dėlto, valdydami pavojų finansų rinkos dalyviai turi taikyti priemones, kurios būtų šiam pavojui atitinkamos. Savo ruožtu finansų įstaigų klientus kviečiame bendradarbiauti teikiant žinias, o kilus klausimų, pirmiausia pamėginti spręsti juos kartu su finansinių paslaugų teikėju. Šiais metais Lietuvos bankas skirs daug dėmesio vertindamas ar galimybės naudotis mokėjimo paslaugomis nėra nepagrįstai ribojamos“, – sako Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina.

Žmonės dažniausiai piktinasi dėl klausimų išsamumo („Kodėl finansų įstaigai reikia tiek daug žinoti apie mane, aš juk pinigų neplaunu, kur mano teisės į privatų gyvenimą? Persiunčiau artimajam pinigus, kodėl bankas klausia apie mano persiųstų lėšų kilmę?). Finansų rinkos dalyviai privalo tinkamai pažinti savo vartotoją ir stebėti dalykinius santykius. Teisės aktuose išsamiai nenustatyta, kiek ir kokių žinių finansų įstaigos turi prašyti iš jų teikiamų paslaugų vartotojo kiekvienu atveju. Jos pačios tai sprendžia vertindamos pavojų, todėl žinių kiekis ir pobūdis konkrečiu atveju gali skirtis. Lietuvos banko nuomone, visais atvejais finansų įstaigos turėtų prašyti pateikti tiek žinių, kiek yra pakankama konkrečiu atveju valdyti PPTF pavojų.

Nagrinėdamas finansų įstaigų paslaugų gavėjų skundus, Lietuvos bankas pastebi atvejų, kai finansų įstaigos savo prašo galimai daugiau žinių nei būtina jų keliamam pavojui tinkamai įvertinti ir valdyti. Pasitaiko ir atvejų, kai tiesiog vengiama pavojaus, susijusio su tam tikrais klientais, užuot jį valdžius. Tokiu atveju kyla pavojus, kad atskiriems žmonėms ar verslo įmonėms būtiniausios finansinės paslaugos (pvz., mokėjimo sąskaitos) gali tapti neprieinamos. Finansų įstaigoms svarbu užtikrinti, kad jų klientai finansų sistemos nenaudotų neteisėtais tikslais, tačiau jos neturėtų sudaryti kliūčių naudotis paslaugomis, kiek pajėgia valdyti PPTF pavojų.

Lietuvos bankas stebi, kad finansų įstaigos nepiktnaudžiautų teise nutraukti santykius su jų paslaugų gavėjais, o tokią priemonę taikytų tik kraštutiniu atveju.

Gavus finansų įstaigos prašymą pateikti žinias, svarbu:

• pateikti ar atnaujinti prašomus duomenis per nurodytą laiką;
• kreiptis į finansų įstaigą pasitarti, jeigu kyla klausimų dėl žinių turinio ar pateikimo;
• žinoti, kad finansų įstaigos privalo itin kruopščiai saugoti asmens duomenis ir ją atskleisti gali tik išimtiniais atvejais, kuriuos nustato teisės aktai;
• jeigu paslaugų gavėjas nepateikia prašomų duomenų, pateikia ne visus duomenis, finansų įstaigos tokiems vartotojams gali apriboti paslaugas, o kraštutiniais atvejais – nutraukti sutartį.

Finansų įstaigoms prašant papildomų duomenų, svarbu:

• kiek galima išsamiau paaiškinti, kokiu pagrindu ir kodėl prašoma konkrečių žinių, duomenų ir (ar) dokumentų;
• visais atvejais užtikrinti, kad  būtų prašoma tiek žinių, kiek pakanka tinkamai įvertinti ir valdyti PPTF pavojų, o klientai turi tikras galimybes šias žinias pateikti;
• taikyti atitinkamas ir pagrįstas priemones PPTF pavojui valdyti.