Sąmoningi ir bendradarbiaujantys kaimynai gali tapti puikia vagysčių ar įsilaužimų į būstus prevencijos priemone, beveik prilygstančia filmavimo kameroms ir durų užraktams. Policijos pareigūnų teigimu, svarbiausia, kad kaimynystėje pastebėję ką nors įtartino, gyventojai užfiksuotų kuo daugiau detalių, o žiniomis pasidalintų ne tik su kaimynais, bet ir su bendruomenės pareigūnais.
Pasak Visagino policijos komisariato viršininko Gintaro Mažinto, kaimynystėje pastebėjus įtartinus asmenis ar automobilius, svarbiausia žinoti, ką tokiu atveju daryti ir kam perduoti žinią. „Deja, vis dar būna daug atvejų, kai svarbi informacija pareigūnus pasiekia jau po nusikaltimo. Žmonės sako, kad kažką matė, kažką girdėjo, bet nežinojo, kam tą informaciją perduoti. Vis dėlto net ir po vagystės iš kaimynų gauta informacija gali pagelbėti pareigūnams atliekant tyrimą ir aiškinantis vagių tapatybes“, – sako G. Mažintas.
Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovo Andriaus Žiukelio teigimu, kaimynų indėlis yra išties svarbus, nes dažniausiai vagystės ar įsilaužimai vykdomi šeimininkams nesant namuose.
„2020 m. fiksuota dešimtys atvejų, kai vagystes ar bandymus apvogti žmonės pastebi grįžę namo. Tokiomis aplinkybėmis įvykdyta ir daugiausiai žalos sukėlusi pernai mūsų bendrovėje užregistruota vagystė, kuomet žala siekė 8 tūkst. eurų – išlaužus duris pavogti grynieji pinigai, auksiniai dirbiniai, televizoriai, spausdintuvas, įvairūs įrankiai“, – pasakoja draudimo ekspertas.
Kam skambinti – 112 ar bendruomenės pareigūnui?
G. Mažintas sako, kad pastebėjus įtartiną asmenį ar automobilį pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į jo veiksmus. „Jei jis nieko neteisėto nedaro, bet, tarkime, stebi aplinką, tuomet verta įsidėmėti automobilio valstybinį numerį, kiek žmonių yra, kaip jie apsirengę, kokios išvaizdos, koks yra laikas, kada asmenys atvyko ir kada išvyko ir kažkur tai užsirašyti. Jei yra galimybė, reikia viską nufotografuoti ar nufilmuoti kad ir mobiliuoju telefonu. Po to žmonių galima ir paklausti, ko jie ieško, ką čia veikia.
Priklausantys saugios kaimynystės grupei informacija gali pasidalinti uždaroje grupėje socialiniuose tinkluose, jei tokią turi. Kaimynus galima informuoti ir kitais būdais. Juk gali būti, kad pas kažkurį iš jų tiesiog atvyko giminaitis ar draugas ir jokio pavojus nėra“, – pataria jis.
Policijos pareigūnas atkreipia dėmesį, kad tokiu atveju, kai neteisėtos veikos nevykdomos, skambinti telefonu 112 nereikia. O štai informaciją perduoti teritoriją prižiūrinčiam bendruomenės pareigūnui – būtina. Pastarasis ją įvertins, jeigu reikia – perduos kriminalinės policijos specializuotiems padaliniams. Pasak G. Mažinto, žmonės turėtų žinoti, kas yra jų gyvenamosios teritorijos bendruomenės pareigūnas ir po ranka visada turėti jo kontaktus.
G. Mažintas sako, kad visai kitaip reaguoti reikėtų matant, kad situacija grėsminga, pastebėjus neteisėtas veikas arba jų požymius, pavyzdžiui, atidarytas kaimynų namų duris.
„Pirmiausia reikėtų paskambinti kaimynui – gal jis tiesiog pamiršo uždaryti duris. Jei su juo susisiekti nepavyksta ir kyla įtarimas, jog čia darbuojasi ar pasidarbavo ilgapirščiai, tuomet reikia skambinti 112. Kol atvyks policija, būtina stebėti, ar niekas iš to būsto neišeina. Pastebėjus svetimą žmogų reikia įsidėmėti, kaip jis atrodo ir, jei įmanoma, per atstumą jį nufotografuoti. Patiems eiti tikrinti ar sulaikinėti vagies iš esmės nerekomenduojama, nebent aiškiai matote, kad jėgos persvara jūsų pusėje ir pavojus nekils. Kitu atveju verčiau sulaukti policijos“, – sako jis.
Anot A. Žiukelio, draudimo bendrovėje pernai buvo užfiksuota atvejų, kai įsilaužimo pėdsakus pastebėjo kaimynai. „Pavyzdžiui, asmuo pamatė išlaužtas kaimyno sandėliuko duris, susisiekė su juo ir iškvietė policiją. Paaiškėjo, kad iš tiesų įvyko vagystė – pavogti dviračiai, kelios poros batų, striukės, elektrinis grilis, žūklės reikmenys, kiti daiktai, o žala viršijo 3 tūkst. eurų“, – pasakoja ekspertas.
Jo teigimu, pastaraisiais metais mažėja trečiųjų asmenų tyčinės veikos, susijusios su vagystėmis, atvejų, tačiau didėja vidutinė tokių įvykių žala. 2018 m. užfiksuoti 109 vagysčių ar įsibrovimų atvejai, o 2020 m. – jau 74. Tuo tarpu vidutinės žalos padidėjo daugiau nei dvigubai – 2018 m. jos buvo apie 650 eurų, o pernai jau siekė 1,5 tūkst. eurų.
Vertėtų susipažinti su kaimynais
Nebendravimą su kaimynais policijos pareigūnas vadina pagrindine klaida, dėl kurios dažnai būna sunku užkirsti kelią vagystei ar ją sėkmingai išaiškinti. Svarbu pažinoti kaimynus: kas kur gyvena, kokiais būdais pasiekiami, kokiais automobiliais naudojasi. Tai žinant lengviau identifikuoti asmenį ir automobilį, kurie nepriklauso kaimynystei. Visagino policijos komisariato viršininkas sako, kad jo praktikoje yra buvę atvejų, kai vien pasilabinimas su kaimynu ir paklausimas, kur jis vyksta, padėjo išvengti ir sukčių pinklių, kai pagyvenę žmonės būdavo pakeliui į bankomatą gelbėti neva avariją padariusių anūkų.
A. Žiukelis sako, kad žmonės išties galėtų aktyviau burtis į bendruomenes uždarose socialinių tinklų paskyrose. „Gaila, kad dar ne visi supranta tokių grupių naudą. Teko susidurti su nemažai pavyzdžių, kai tokiose grupėse išaiškinami ir šiukšlintojai, ir netvarkingai automobilius paliekantys vairuotojai, ir pranešama apie įtartinus asmenis. Be to, turint tokias grupes lengviau išspręsti ir kitus klausimus – užklupus snygiui organizuoti talkas, dalintis kastuvais ar padedant kaimynui „prikelti“ mirusį automobilio akumuliatorių. Tad norėtųsi paraginti žmones būti aktyvesnius ir burtis į tokias grupeles“, – ragina draudimo ekspertas.
G. Mažinto teigimu, kita klaida – nesidomėjimas kriminogenine situacija apylinkėse. „Jei kaimynystėje vyksta vagystės, anksčiau ar vėliau gali būti bandoma kėsintis ir į jūsų turtą. Tai ypač aktualu naujakuriams, statantiems ar remontuojantiems būstus. Tokią informaciją gali suteikti bendruomenės pareigūnai, tereikia tuo domėtis ne po nusikaltimo, o dar prieš jam įvykstant“, – pataria pareigūnas.
Net ir turint akylus kaimynus jis primena ir patiems pasirūpinti turto saugumu. Gyventojai vis dar dažnai palieka neužrakintas duris, atidarytus langus, vertingus daiktus lengvai pasiekiamoje vietoje, apie būsimas išvykas praneša socialiniuose tinkluose. Vagystėms palankus netinkamas apšvietimas, aplinką užstojanti augalija, nesutvarkyta teritorija, techninių saugos priemonių nebuvimas – kelio užkardos, vaizdo kameros, šarvinės durys ir perspėjamieji ženklai yra ženklas vagims, kad teritorija stebima ir saugoma.
Pasak G. Mažinto, pastaruoju metu šalies gyventojų požiūris į saugią kaimynystę stipriai keičiasi į teigiamą pusę. „Prie to prisideda ir saugios kaimynystės grupės, kurių Lietuvoje yra daugiau nei 2 tūkst. Gyventojai mokosi saugoti savo turtą, stebėti aplinką, dalintis informacija. Žmonės linkę bendradarbiauti, padėti kaimynams, tad posakis, kad lietuvis džiaugiasi, kai dega kaimyno tvartas, nebeatitinka realybės“, – sako jis.
