Karantino metu šalies gyventojai pasiilgo ne tik kelionių ar gyvo bendravimo, bet ir darbo biuruose – net ir turintys nuotolinio darbo galimybę pastaruoju metu renkasi dirbti ne iš namų. Tokių darbuotojų skaičius antrojo karantino metu, palyginti su pirmuoju, išaugo pusantro karto, parodė „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos.
Labiausiai biuro pasiilgo vyresni
Pasak praėjusių metų balandį ir šiemet sausį apklausas inicijavusios SBA nekilnojamojo turto bendrovės „Urban Inventors“ komercijos vadovo Giedriaus Muliuolio, antrojo karantino metu prie darbo biure pasiilgusių jaunesnių žmonių prisijungė gerokai daugiau vyresnio amžiaus darbuotojų.
„Pirmojo karantino metu tarp tų, kurie pasiilgo darbo biure, dominavo vidutinio amžiaus ir jauniausi šalies darbuotojai. Tai atrodė natūralu, nes esame įpratę manyti, jog būtent jiems labiausiai reikalinga galimybė gyvai bendrauti su kolegomis, moderni darbo aplinka. Pakartojus apklausą šių metų sausį kiek netikėtai paaiškėjo, kad į pirmąją vietą tarp pasiilgusiųjų „ofisiuko“ atmosferos šovė 50 metų ir vyresni žmonės. Tokių padaugėjo net 6 kartus iki 36 proc.“, – apklausos rezultatus komentavo G. Muliuolis.
Jo teigimu, tikėtina šios tendencijos priežastis gali būti ta, kad vyresnio amžiaus vieniši ar jau vaikus išauginę žmonės turi patį mažiausią žmonių ratą, su kuriuo karantino metu turėjo galimybę bendrauti gyvai, o ne per „Zoom“ ar „Teams“ programėles, tad gyvo bendravimo ilgesys pats didžiausias.
Gerokai išaugo ir dėl tos pačios priežasties į biurus sugrįžti norinčių moterų skaičius – nuo 21 proc. pernai pavasarį iki 32 proc. šių metų sausį.
Turi galimybę dirbti nuotoliu, bet renkasi biurą
Antrojo karantino metu apskritai sumažėjo žmonių, dirbančių nuotoliniu būdu. Šiuo metu taip dirbantis nurodė kas trečias (34 proc.) gyventojas, per pirmąjį karantiną tokių buvo 41 proc.
15 proc. sausį atliktos apklausos dalyvių nurodė turintys galimybę dirbti iš namų, tačiau vis tiek dirbantys biure. Palyginti su pirmuoju karantinu, tokių respondentų skaičius išaugo pusantro karto – pernai jis siekė 9 proc.
„Labiausiai šis rodiklis padidėjo tarp vyrų, tačiau tolygus pirmenybę biurui teikiančiųjų augimas matyti visose grupėse. Tokį jų sprendimą greičiausiai lemia namuose nepatogiai įrengta darbo vieta, efektyviai dirbti bei susikaupti trukdantys buities rūpesčiai, kibernetinio saugumo ar kiti reikalavimai, dėl kurių priimtas pasirinkimas dirbti biure“, – sako G. Muliuolis.
Namuose dirbantys šalies gyventojai taip pat jau norėtų sugrįžti į darbo vietas biuruose. 27 proc. teigia pasiilgę biuro atmosferos ir gyvo bendravimo su kolegomis. Palyginti su pirmuoju karantinu pernai, taip atsakiusiųjų padaugėjo 5 proc.
Namiškiai trukdė mažiau
Apklausa taip pat atskleidė, kad antrojo karantino metu, palyginti su pirmuoju, dirbantiems nuotoliniu būdu susikaupti sekėsi geriau. Pirmojo karantino metu 22 proc. žmonių nurodė, kad jiems produktyviai dirbti namuose trukdo namiškiai ar vaikai, dabar tokių buvo 13 proc.
„Namiškių trukdymas susikaupti darbui antrojo karantino metu kiek priblėso visose apklaustųjų grupėse. Tam įtakos turėjo ir tai, kad antrojo karantino metu nebuvo visiškai uždarytos ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Be to, nemažai žmonių perplanavo savo buitį, aplinką, susidėliojo dienotvarkę, tad tokioms aplinkybėms, kurios pirmojo karantino metu atrodė tarsi force majeure, paskelbus antrąjį karantiną jau buvo pasiruošta“, – teigia G. Muliuolis.
