Sausio 1-oji Vokietijoje ir Nyderlanduose žymi naujų mokestinių metų pradžią. Žiemos pabaigoje-pavasario pradžioje šiose šalyse išdalijamos mokesčių deklaracijų formos. Tai reiškia, kad minėtose valstybėse 2016–2020 m. laikotarpiu dirbę Lietuvos piliečiai jau gali pradėti deklaruoti savo pajamas. Kokias galimybes tai suteikia?
Pretenduoja į išmokas
Vokietija ir Nyderlandai – išties dažna emigrantų kryptis. Šiose šalyse dirba daugiau nei 60 tūkst. Lietuvos piliečių. Dirbusiems minėtose šalyse laikas suklusti: Vokietija bei Nyderlandai, kaip ir daugelis kitų Europos šalių, naują mokestinio kalendoriaus lapą atverčia sausį, o vasario pabaigoje-kovo pradžioje ten gyvenantys ir dirbantys sulaukia mokesčių deklaracijų formų.
Nauja mokestinių metų pradžia reiškia, kad galima pradėti deklaruoti pajamas ir taip susigrąžinti legaliai priklausančias mokestines permokas. Pastaruosius penkerius metus užsienyje dirbę lietuviai pretenduoja į įvairias išmokas, kurios gali ženkliai pagerinti šeimos biudžetą: vidutinis atgaunamų mokesčių dydis yra 804 eurų, tačiau kartais sumos siekia net keliolika tūkstančių eurų.
Žino ne visi
Išmokos vilioja, tačiau ar jos visada sugrąžinamos?
60 procentų – tiek Nyderlanduose ir Vokietijoje dirbusių Lietuvos piliečių atgauna šiose valstybėse „paliktas“ mokesčių permokas. Kur dingsta visų likusiųjų pinigai?
Anot žinovų, jokios paslapties čia nėra: permokos nesusigrąžinamos, nes likusi darbuotojų dalis dėl jų atgavimo niekur nesikreipia. Tokią padėtį lemia žinių stygius. Lietuviai nepakankamai žino apie savo teises, įsitikinęs mokesčių susigrąžinimo bendrovės „RT Tax“ vadovas Žydrūnas Janušauskas. „Tenka bendrauti su svetur dirbusiais lietuviais, kurie net po keliolikos darbo užsienyje metų būna negirdėję apie šią galimybę. Taip pat pasitaiko, kad žmonės nerimauja, esą mokesčių grąžinimas yra nelegalus, dėl šio proceso jie neteks dalies kitų socialinių išmokų“.
Nesusigrąžinant teisėtai priklausančių išmokų, nukenčia tiek svetur dirbę lietuviai, tiek Lietuvos biudžetas. Kasmet prarandamos milijoninės sumos: pernai bendras nesusigrąžintų mokesčių dydis siekė net 3,2 mln. eurų. Dabartinių sveikatos, ekonomikos ir socialinių iššūkių akivaizdoje, išmokų atgavimas – kaip niekad svarbus.
Ruoštis reikia atsakingai
„Permokų atgavimo procesui reikalingi dokumentai su žiniomis apie Jūsų gautas pajamas ir visus mokėtus mokesčius. Jei tokių dokumentų neturite, irgi ne bėda: susisiekus su darbdaviu, jis šiuos svarbius duomenis suteikia“, – apie mokesčių susigrąžinimo subtilybes pasakoja žinovas.
Anot pašnekovo, į Vokietijos bei Nyderlandų mokestines institucijas kreiptis gali kiekvienas svetur dirbęs asmuo. Nepaisant to, jis pastebi, kad tai procesas, reikalaujantis atidumo ir žinių. Pirmasis žingsnis – dokumentų teikimas – dažniausiai būna sklandus, tačiau atliekant sekančius žingsnius nemažai lietuvių susiduria su vienokiais ar kitokiais iššūkiais. To rezultatas – vėluojančios, mažesnės ar apskritai nesusigrąžinamos mokestinės išmokos.
„Jeigu stokojate patirties, ruošiantis permokų atgavimui verta pasitarti su mokesčių grąžinimo žinovais – taip sugaišite trumpiau ir, tikėtina, atgausite didesnę sumą“, – teigia Ž. Janušauskas.
