Visuose trijuose Lietuvos oro uostuose 2020 metais keliavo 1,8 mln. žmonių (72 proc. mažiau palyginus su 2019 metais), o aptarnauta 30 tūkst. skrydžių (52 proc. mažiau palyginus su 2019 metais). Lietuvos oro uostų prognozės rodo, kad 2021 metais pavyks atstatyti apie pusę 2019 metais buvusio keleivių srauto.
„Be jokios abejonės praėjusieji metai buvo didžiausių iššūkių laikotarpis aviacijos istorijoje, pandemija tikrai turės įtakos ir šių metų aviacijos rezultatams. Vis dėlto tyrimai rodo, kad paklausa kelionėms yra labai didelė, žmonių noras ir būtinybė keliauti niekur nedingo, tai leidžia prognozuoti pakankamai spartų atsigavimą, kuris, labai tikimės, viršys mūsų prognozes. Vis dėlto aviacija ir toliau išgyvena begalę iššūkių dėl pandemijos įvestų keliavimo ribojimų ir nors judama standartizavimo kryptimi tarpvalstybiniu lygiu – vis dar turėsime išspręsti nemažai klausimų, kad kelionių procesas taptų patogesnis“, – komentuoja Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas.
Anot aviacijos eksperto, šiuo metu šalyse prasidedantis masinis skiepijimas ir keliavimo ribojimų panaikinimas tarpvalstybiniu lygiu bus vieni iš esminių faktorių keleivinės aviacijos atsigavimui.
„Nors didelė dalis faktorių, kurie lemia situacijos eigą aviacijoje yra globalūs, tačiau Lietuvos oro uostai jau yra pasitvirtinę labai aiškų vidinį veiksmų planą, ko reikia imtis, kad keleivinės aviacijos sugrįžimas vyktų greitai ir sklandžiai. Šiuo metu matome, kad atsigavimas gali prasidėti pavasario viduryje, todėl tam jau dabar aktyviai rengiamės visomis kryptimis, įtraukiant platų savo partnerių ratą“, – tvirtina A.Stikliūnas.
Oro uostų rezultatai
Vilniaus oro uoste per visus 2020 metus aptarnauta 1,3 mln. keleivių (-74 proc.), Kauno oro uoste – 369 tūkst. (-68 proc.), o Palangos oro uoste – 124 tūkst. keleivių (-63 proc.).
Nors pandemija labai sumažino keleivių srautą, tačiau bendras per praėjusius metus siūlytų skirtingų krypčių skaičius Lietuvos oro uostuose mažėjo palyginus nežymiai – 2020 metais keleiviai galėjo rinktis iš 72 krypčių (2019 metais jų buvo 92).
Anot Lietuvos oro uostų atstovų, nors 2020 metais keliavimas tapo ženkliai sudėtingesnis dėl daugelyje šalių įvestų skirtingų ribojimų, siekiant valdyti pandemiją, oro bendrovės stengėsi išlaikyti didelę vietų pasiūlą tam, kad keleiviams suteiktų kuo daugiau keliavimo galimybių. Vidutinis lėktuvo užpildymas (rinkai pasiūlytų ir faktiškai užimtų vietų santykis) praėjusiais metais siekė 55 proc., tai rodo, jog didžioji dalis oro bendrovių deda milžiniškas pastangas, kad keleivinė aviacija atsigautų greičiau.
Dėl visame pasaulyje išaugusio poreikio gabenti tarptautinius krovinius oro transportu, augusių el. prekybos apimčių bei medicininių krovinių – didėjo ir bendras krovinių srautas Lietuvos oro uostuose: krovinių skaičius praėjusiais metais išaugo 16 proc. ir sudarė beveik 20 tūkst. tonų. Didžiausias augimas fiksuotas būtent Kauno oro uoste (+70 proc. krovinių srauto augimas).
Globalios tendencijos 2021 metais
Anot Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų skyriaus vadovo, kol kas tiksliai pasakyti, kokie reikalavimai taps universalūs tarpvalstybiniu lygmeniu – sudėtinga, tačiau, kad kelionės procesas pasipildys tam tikrais reikalavimais – jau galima tvirtai sakyti.
„Tikėtina, kad dalis dabar galiojančių saugumo reikalavimų oro uostuose ir orlaiviuose liks ilgesniam laikui. Tai greičiausiai bus privalomas kaukių dėvėjimas oro uoste ir lėktuve, neigiamo testo, vakcinos gavimo fakto arba persirgimo pažymos turėjimas. Tai, kad dalis reikalavimų liks ilgiau rodo ir esami oro uostų infrastruktūros pasikeitimai, ne išimtis ir Lietuvos oro uostai, kur jau įvyko ir dar vyksta daug prisitaikymo prie naujų keliavimo poreikių projektų“, – teigia A.Stikliūnas.
Anot eksperto, aviacijos rinkoje ir ją reguliuojančiose institucijose jau kalbama ir apie tam tikrą „kelionių paso“ su reikalinga informacija apie keliautoją idėją, tačiau standartizuotas sprendimas yra dar tik pakeliui, vis dar vyksta diskusijos, todėl ankstoka sakyti, kad toks sprendimas tikrai taps keliautojų kasdienybe.
Globalios tendencijos – spyk, lisn! Kodėl ne, pvz., pasaulinė kryptis, pasaulinis polinkis ar pan.?